Paskaičiau ir turiu pasakyt, tas pačias vietas būčiau pasiūliusi, dar kai ką pridėčiau. Jei žmogus niekad nebuvęs Vilniuje, tai galima pasivaikščioti taip. Sugalvoti norą ant stebuklo plytelės Katedros aikštėje, tada užlipti į Gedimino kalną pasigrožėti panorama, tuomet sukti pro Sereikiškių parką, pakeliui palesinti antis, išeiti prie Onos bažnyčios, ten jau visai arti Užupio undinėlė ir kavinė prie Vilnelės, kurioje galima išgerti arbatos ir kartu apžiūrėti Galera ir visokias skulptūras ir instaliacijas, kurių ten dažnai pridaro menininkai. Tada kilti prie Užupio Angelo, ten būtinai perskaityti iškaltą Užupio Konstituciją, kuri labai žavinga. Tada toliau eiti ta pačia gatvele, kirsti Vilnelę ir aplankyti Tymo turgų. Paskui pasikelti į Barbakaną, vėlgi pasigrožėti panorama (tas taškas man nuostabiausias, kai vakarėja ir giedra). Iš ten patogu aplankyti Aušros vartus (galima į juos pasikelti laiptais), tuomet leistis žemyn Pilies gatvės link, pakeliui apžiūrint rotušę ir aplankant netoliese esančią siauriausią Vilniaus gatvelę. Pilies gatvėje galima įsigyti kokį niekutį atminimui. Iš Pilies gatvės verta išsukti palandžioti po Vilniaus universiteto kiemelius, jei atvira galbūt užsukti į Jonų bažnyčią. Kitoje Pilies gatvės pusėje būtinai reikia įlįsti į Literatų gatvę ir susirasti savo megstamiausią rašytoją literatų sienoje. Tada galima važiuoti prie Pučkorių atodangos pasigrožėti gamta. Nusileisti nuo skardžiaus ir pėstute nueiti iki Belmonto krioklių bei ten kelionę užbaigti skania vakariene.
