Tas pigumas ir plastiškumas ir atsiranda iš žmogaus nežinojimo kur ribos. Čia reikia biški, ryškiau, ir čia dar šiek tiek, čia gal daugiau bronzos, dar vienos sluoksnis nepakenks ir t.t. Galiausiai taip ir išsidažo siaubingai grubiai, o kosmetiką naudoja labai sunkią, labai daug jos, po truputį odą sensta ir po to naudoja dar daugiau, kad paslėptų tą senėjimą.
Manau, kad gudrioms ne visada būtina dažytis daug, natūraliai matosi, kada odai tik šiek tiek gaivumo reikia, ir kai reikia nuovargį, spuogelius paslėpti. Pas kai kurias merginas, vos ne manija išsivysto kasdien milžiniškus kiekius kosmetikos naudoti, nesvarbu kokia proga, kokia odos būklė ir t.t. Manau realus gudrumas yra ribų žinojimas ir mokėjimas suvokti kiek ir kada makiažo reikia, o ne vien natūralių atspalvių pasirinkimas .
