Aš irgi tą ne sykį esu pajautusi net iš pvz. kolegių – studijų draugių – grupiokių.. (šiaip studijas jau baigiau neperseniausia). Žinoma ne visų, bet yra tokių bent keletas kaip taisyklė. Net dėl menkiausių dalykų gali pradėti pavydėti. Kai pati galvoji, kad iš vis dar daug ko trūksta tau gyvenime.. Kad tie žmonės net išvaizda daug patrauklesni ir šiaip sėkmingesni kitose gyvenimo srityse, bet yra tokių mergų, kurios neduok dieve pajaus, jog tu kokį pažymį geresnį gavai ar su kokiu tau gražiai tinkančiu skudurėliu atėjai (kad ir iš tų pačių padėvėtų nusipirkusi, kai pačios tuo tarpu garsiai skalambija per paskaitą už kiek šimtų kokią striukę pirko : }.. ). Aš tik galiu pasidžiaugti, kad žmonės sau kažką patinkančio nusipirko – juodai pavydėt kažkoks absurdas.. Geriau imsiu pavyzdį iš tų, kuriems geriau kažkas sekasi. Ir net keista pasidaro, kad tam tikrų dalykų galima pavydėti.. Ypač mūsų šalyje tas gaju tarp panelių, nes visų pirma moterų ir merginų daug, ženkliai daugiau nei vaikinų (taigi, natūrali konkurencija tarp patelių didelė), o kitas dalykas tas, kad žmonės yra pikti, pavargę, kovoja dėl savo lopinėlio po saulę ir neduok dieve kažkas gabesnis, kažkas kažką geriau padarė, sukūrė, atrodė.. Geriausia šiuo atveju būtų imti pavyzdį iš tos, kuriai sekasi, o ne bandyti žmogų savo pavydu sunaikinti.. Visada gerbiau ir gerbsiu tokius žmones, kurie kažką patys sukuria, sukuria sau darbo vietas ir galbūt dar kitiems.. Dėl vaikinų dėmesio.. Tai irgi absurdas juodai pavydėt – o gal geriau tu imk ir pažiūrėk kodėl ta draugė tiek to dėmėsio susilaukia? – gal išvaizda tvarkingai moka susitvarkyti, gal savo vertę mergina jaučia, gal elgtis su vyrais moka, neleidžia akių sau draskyt.. – tai gal tu imk ir pasimokyk iš tos sėkmingosios ko nors? .. O šiaip tai panos aš patarsiu Jums visoms, kad nuo tokių draugių, iš kurių pastoviai jaučiate, kad ir nebylų pavydą, geriau atsiriboti.. nes tik vogs iš Jūsų energiją tas ir netobulėsite – nebegalėsite būti atviros ir pastoviai jausite kaltę prieš tokią draugę. Pati nutraukiau santykius su drauge, kuri jaučiau, jog pavydėdavo pastoviai.. Stengiausi jai visaip padėti, kad pagerėtų jos gyvenimo situacija (ir pati turėjau iš jos ko pasimokyti), bet skaudu, jog patarimai atsimušdavo kaip i sieną ir tik dejavimas ir nebylus pavydas klestėdavo. Nebegalėjau pasakyti net to, jog nusipirkau pvz. kokį rūbą (kad ir iš humanos ar kokio takko fashion akcijų : D).. jaučiau pavydą net dėl tokių nesamonių ir tiek. Tiesiog tokie santykiai man trukdė tobulėti. Gal kada ir atnaujinsime ryšį, bet nežinau kada tai bus.. Pasimokiau, kad geriau iš vis per daug neatvirauti.. Galima atvirauti tik su tokiais, su kuriais panašumas didelis (deja, net ir socialinis – čia turiu omeny nebūtinai vien ekonominę padėtį, bet ir požiūrį į pasaulį, vertybes, atėjusias iš šeimos) ir santykis natūraliai toks, kad nejaučia pavydo abi pusės..
