Labai gaila, kad Jums šitaip atsitiko. Vienam žmogui lyg ir nieko, jautresniam – tai tragedija. Bet nesiliaukite emocijų paveikiami. Nei vienas nenori kenteti, ir tai, kad jus negalejote saves suzaloti rodo ne jūsų bailuma, o norą gyventi. Manau, kad žmonės, visada, bent paskutinę sekundę gailisi to, ka padarę, bet būna kartais per vėlu.
Nereikia del kitu sau daryti bloga, nes nieko tuo neirodysit, otik priversit pasijusti blogai, ar pazadinsit kaltes jausma. Vilties vis tiek yra. Gyvenimas susiklostys it be Tojo žmogaus. tik reikia palaukti, kol isiplieske jausmai aprims. Zinokit, kad tai- nebaisiausia, kas gali nutikti, turint omeny, kiek skausmo jusu isejimas galetu suteikti kitiems. Geriau bukite su tais, kurie nori su jumis buti, o tuos, kurie pasirenka gyventi atskirai, paleiskite ir leiskite jiems buti laimimgiems.
Sekmes jums!
