iš vaikystės keisčiausias sapnas:
sapnuoju, kad einu Vilniuj prie katedros kažkur (prieš tai dieną buvau pirmą kartą ten). Sąmoningai suprantu, kad dsapnuoju ir mąstau, kad noriu apžiurėt statulą, nes dieną neiušėjo.. Prieinu prie jos ir tik fragmentus matau, pačios statulos neįžiūriu nesąmonė, galvoju, einu į kavinę ledų pavalgyt, nes skanūs buvo sustoju prie gatvės ir mašinas apžiūrinėju, o jų tik fragmentai ten, rėmai tik jei geriau mašina matos, tai nieko prie vairo nėra… Neprisiminiau likusio kelio iki kavinės tai tiesiog deportavaus ten
Vienas didžiausių košmarų: sapnuoju, kad esu vandens lašelis ant šašlykinės krašto, tik pajudu ir pradedu garuot.. Kaip baisu buvo, atsibudau prakaito išmušta
dažnai būna, jog išjungiu žadintuvą ir sapnuoju, kad prausiuos, rengiuos ir tt, po to susinervinu, kai viską turiu daryt antrą kartą, tik realiai
