Vienas vaikinas, kuris tuo metu man patiko nusivežė naktį … ten kur matosi kaip lėktuvai kyla ir leidžiasi, buvo labai gražu, smagu gėrėm kavą, kalbėjomės. Tai va.

aaaaaaaawwww

Per išleistuves apturėjau labaai romantišką akimirką D Kai visi abiturientams dovanojo gėlių, vaikinas man padovanojo .. TUŠĄ ! D Vakare jau grįžus namo, jis dalijosi to tušo įsigijimo atsiminimais, kaip pardavėjos į jį žiūrėjo, kai jis sakė ” man nesvarbu kiek tas tušas kainuos, man jo reikia”

mano romantiska istorija

sedim su simpatija prie upes paryciais

snekam

jis mane apsikabina, o as jam trenkiu

ir VISADA TAIP.

Vienas vaikinas, kuris labai ilgai puoselejo jausmus man, kai jam pasakiau, jog jo nesugebu ir vargu ar sugebesiu pamilti, o be to, atsirado zmogus, kuris virpina mano sirdele, atsake, jog lauks manes nors ir su 5 vaikais, ir myles kaip savo. Naaaa, zodziai zodziais, bet pripazinkim, netiketas ir mielas atsakymas is zmogaus, gavusio smugi i pasirdzius.

Ir baigias romantika

Žinot koks buvo mano pirmasis bučinys su mano meile? Ogi jis mane netyčia pastūmė praeidamas prie mokyklos sienos, o ji pas mus tokia šiurkšti, ir aš ranką susibrozdinau iki kraujo, o jis vietoj atsiprašymo atėjo mane ir pabučiavo, nors mes buvom pažįstami tik iš matymo !!! Dabar atsiminus pagalvoju kokia nevisprotė gali leistis bučiuojama beveik nepažįstamo vaikino DD skamba lyg antrokės kokios pasakojimas.. Bet.. Aš jau baigus mokyklą.. Ir tai geriausias atsiminimas iš mokyklos

Tai vat.. taip vis ir neatsibučiuojam jau 2 metus kartu..

Manasis dar parašo eilėraštį kokį.. vieną iki dabar ne visiškai, bet dalinai pamenu

Sėdi Andrija viena,

Rankšluostukais apsupta,

Laukia ji to Audriuko,

To sexiuko, gražuoliuko,

Kad ateitu, prablaškytu,

Gal ir miegant apkamšytu..

O ryte pabudus damai,

Jis paduotu jai rūbus,

Be kurių jai nejaukų,

Už tai Audriui labai gražu!

Tokie trumpi, gal ir nelabai eiliuojantys, na bet visada su šypsena po 10 kartų skaitau :p Šitas buvo vienas iš pirmųjų Tai ir juokingas pačiai atrodo

Dar vieną radau

Štai pavasaris atėjo,

Ir jau Andrei prasidėjo,

Tas nenaudėlis morciukas,

Tas pisimosi velniukas :>

Laukia laukia vyro savo,

sienom lipa, drauges skriaudžia,

net ir mamai niuksą daužia

šiandien ….. oro uoste. Išlydėjau mielą man žmogų. Išeidama , kad neapsiverkt , vos ne bėgte iš salės… ir girdžiu taip garsiai ” …… myliu taveeee! “….Atsisukau , o jis šokinėja į viršų ir mojuoja ” )) Tada apsiverkiau dar labiau … Aplinkiniams turbūt buvo keista ) O man mielai miela miela ))))

Aww

Na o mano viena iš išsimintiniausių tai bendravau su vaikinu per fb, jis gyvena uk aš lietuvoje ,turime daug pažįstamų draugų ,bet jo niekada nebuvau mačiusi lietuvoje nors visada ten praleidžia vasaras ir dar tam pačiam mieste .Tai labai susibendravom,kaip nekeista pajaučiau didele simpatija jam ,kalbėdavomes dieną, naktį per skype buvo tikrai geriausi mano 2mėnesiai gyvenime ir vieną dieną jo geras draugas man parašo ir paprašo padėti išrinkti jam(mano simpatijai iš uk) dovana ,nes grįš po dviejų savaičių ant gimtadienio .Na sutikau susitikti ,apsirengiau belekaip ,nes ai galvojau čia greitai nesipuošiau ,nesidažiau nors ,kaip nekeista visada labai mėgstu pasipuošti pasidažyti .Susitarėme susitikti kavinukėje na aš vėluoju(kaip visada) ateinu prieinu prie staliuko,o ten sėdi gal 7vaikinukai na visus žinau ,o to draugo su kuriuo susitariau nėra …jau pyktelėjau ,žiūriu visi juokiasi net nesuprantu dėl ko apsisuku,o ten stovi mano simpatija iš uk ,gavau dideli šoka ne pratariau nė žodžio 1h…./labai jaudinausi ,kaip atodau ar viskas gerai..bet buvo labai gera ir didžiūlė staigmena Gaila,kad vaikinas atrodantis toks nuostabus ir beproto gražus yra didžiausia gyvenime esanti kiaulė

man dabar irgi taip juokas ima

Tikrai, kad ooooooouuuuuuuuuwwwwww

Dirbau Paryžiuje. Buvom susitarę, kol kuomet nusileisiu Vilniaus oro uoste, jis mane pasitiks ir liksiu pas jį, nes niekaip negalėjau grįžti namo, nes vėlus vakaras buvo. Tačiau jis paskutinę minutę pasakė, kad negalės manęs pasitikti, nes jam reikalų svarbių atsirado. Nusileidau Vilniuje, apsiniaukę, lyja, nuotaikos 0, ašaros čiut ne kaupiasi…. Pasiemiau bagažą, laukiamajame atsisveikinom su bendrakeleivėmis, dar dairiausi, galvojau “o gal kažkur laukia, gal kažkur stovi”, bet niekur nebuvo… Pasiemus daiktus, nuleidusi galvą išeidinėju iš oro uosto, ant galvos lyja, lipu dideliais laiptais ir girdžiu kažkas mano vardą šaukia…. Pakeliu galvą, stovi JIS vidury kelio su didžiausia mano mėgstamų baltų rožių puokšte….. ašaros man akyse… mečiau viską ir bėgau pas jį….

Man ir panasiai buvo. Grizau is keliones su traukiniu, nesimate koki menesi, islipu is traukinio su visais lagaminais- niekas nelaukia. Apsidairiau, visu kazkas atvaziavo pasitikti, bet tik ne manes. Nusiminus nupedinau su visu bagazu iki autobusu stoties. Belaukiant autobuso sutikau pazistama, klausia, kur tavasis, sakau, nezinau, nemie tikriausiai.. Ir tuo metu ji man rodo pirstu, kad paziurek uz saves, o ten tarpduryje stovi vaikinas su didziuliu meskinu ir gelem Vos neapsiasarojau