Depresija, bijau pasekmiu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, tiesiog noriu issipasakoti, nes neturiu su kuo pasikalbeti. Man 25 metai ir esu gilioje emociju bedugneje… nebera gyvenimo dziaugsmo, niekas visiskai nedomina, nors visa gyvenima buvau prie meno zmogus, megau piesti, tapyti, kurti dizaina, ir t.t, bet pastaruoju metu visiskai nic niekas nedziugina ir jokio noro nera net keltis is lovos, visiskai nematau prasmes gyventi… Viskas sukasi tiesiog ratu, nors kitam zmogui gali pasirodyti, kad nera kuo skustis, bet va baigiu sugrauzti save, as viduje jauciuosi silpna, rekianti, besidraskanti butybe, pakliuvusi i neaiskaus gyvenimo pinkles… Sia vasara isigyjau issvajota dizainerio bakalaura, uzsiregistravau i darbo birza, na o ten man iskart siulo sekretores darba.. sako: nieko nieko ismoksi ir sekretoriaut… nu absurdas visiskas…taip iseina tiek bemiegiu naktu veltui, tiek laiko iseikvota, kad eiciau dirbit kazkoki darba, kuri net po mokyklos uzmerktom akim paima… Pakol kas paciai darbo paieskos nesekmingai sekasi…Nesu vienisa, turiu vaikina su kurio kartu gyvename, nuomuojames buta pas mociute su niuriu vaizdu pro langa… Vaikinas manes visiskai nesupranta, ir visiskai nepalaiko,nors teigia atvirsciai, o jis tik stebisi kaip cia taip man depresija, turiu salyn vyt blogas mintis ir tipo viskas gi okey ir bla bla, toliau gyvenkime ir bus kazkada gerai… Bet juk jokio dziaugsmo nera, TAIP zinau, kad reikia paciai kazka daryti, kad kazkas pasikeistu, bet suprantat as net nenoriu stengtis pajudeti !
Na taip, norisi normalaus darbo ir zinoma ne uz kapeikas dirbt.. Dirbau uz minimuma, tai zinau kas tai per derlius. Siuliau, net vergdama prasiau, vaikinui vaziuoti kartu i uzsieni uzdarbiauti, kad bent savo bustui pradeti taupyti…tai jis atsisako ir jokiu budu nenori vaziuoti, jam tai nerupi, jam yra gerai taip kaip yra… Mane tai viskas zudo,visiskai nejauciu kazkokio prosviecio… o dar kai ta eura ives ir bus 300 alga isvis baugina, net nezinau i kokia puse reik ziureti kad sviesa pamatyti! Savo busto mes neturim, nors tai mano didziausia svajone, kad galeciau gyventi ir kurti, auginti leliuka, ir nereiketu panikuoti, kad neduok dieve plytele sulus ar siena iskils ir deapozito negrazins…Myliu labai savo vaikina, jis sneka apie vaikucius, bet nesu tam emocionaliai pasiruosusi, nes nesijauciu stabili, as gi nieko neturiu! ka as duosiu vaikuciui? as net duona nukainuota perku…Ir niekad nereikia lygiuotis i kitus, visada atsiras tie kurie gyvena blogiau uz tave ir pragyvena ir t.t. Nei mano nei vaikino tevai negali aprupinti mus, tad va tenka uz baisias kainas nuomuotis buta…buvo daugybe istoriju, absurdisku bendravimu su brokeriais, kai ex seimininke nusprende parduoti buta, atejes brokeris ziuri i akis ir sako : “‘ jus cia esate niekas, ir jokiu teisiu neturit ” bet cia jau kita istorija…tai vat, as totaliai jauciuosi kaip NIEKAS…. Zinoma, kuriu rysi su vaikinu, stengiuosi del jo ir graziai atrodyti ir skaniai gaminti ir daug daugiau. Juk moters prigimtis kurti namu zydini …meileje santarveje ir t.t. Na bet tam nera tu pinigu… Teko man bendrauti su turtingais ir graziais, bet isitikinau ne karta , kad tolko tame jokio, viskas tik graziai pateikta buna… o aplinkui tik ir sukiojasi purios uodegos … Pasakykite man prasau ka nors, nors ka nors teigiamo, prasau…
Turit abu norėti kažką keisti, tu viena nieko nepasieksi. Kaip vaikinui tai įrodyti, čia jau kitas klausimas…
Vaje kokia panasi situacija, na ka as pasiulyciau, laikas viska i vietas sudes, pasistenk dziaugtis sia akimirka, pastebeti grazius dalykus kasdienoje…
Pirmiausia turėtumėte išsiaiškinti dėl ko labiausiai depresuojate. Ir gal būt tas priežastis pašalinti. Paskui reikia didelio noro vėl atgauti gyvenimo džiaugsmą. Gal padėtų viena diena atsiribojimo nuo visko? Ne lovoj, o kur nors išvažiuoti, į gerai pažįstamą vietą, kuri keltų tik gražius prisiminimus. Ar užsiimti seniau mėgstama veikla ir stengtis vėl tą keltą malonumą atrasti. Taip pat pasirūpinti kūno sveikata. Pakankamai išsimiegoti, maitintis sveikai, gerti raminančias arbatas, kaip pavyzdžiui ramunėlių. Taip pat yra dar vienas patarimas. Per 3 h išgerti 2l vandens, ir taip kelias dienas iš eilės. Labai padeda įveikti ir dvasines problemas ir fiziškai atsigauti.
[]depresija yra toks slidus ir sunkiai suprantamas dalykas, ne tai kad tavo draugas taves nesupranta, jis nesupranta tiesiog tos visos depresijos reiksmes. ir tai daznai buna su serganciais depresija ir aplinkiniais.
[]psichologai visada duos ivairiu patarimu, gal kaikurios ju mintys jus uzves.
[]ir siaip dabar teks jum nesistebet nes menininku niekam nereikia (siaip as pati menininke bet integruosiu i kitas specialybes) manau kad daug kas pradeda gyventi nuo minimumo ir poto vis kopia kopia link kazko geresnio.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
