Ką esat aplankę LT ar užsienį?

Žinoma, kai buvau jaunesnė, stengiausi pakeliauti po Lietuvą ir kaimynines šalis, po Europą, dabar nebekeliauju dėl namo statybų. Juk yra organizuojamos kelionės, nebūtina vairuoti. Traukinys jei norisi pavažiuoti eina pvz Vilnius Trakai ar Kaunas

Tai kaip supratau, ankstyvoje vaiksytėje mūsų jūra ir Trakų pilis tikriausiai, o mokykla į muziejus veža, kaip ir visus mokinius. Po mokyklos baigimo dar Lenkijos Biedrionka ir Pažaislis. Nežinia, kada ta mokykla baigta, bet kad rodos, visai nemažai teko aplankyti. Kiti nei tiek neaplanko

Užsieny į ekskursijas nuo vaikystės važiuoju. Esu daug Europos, Azijos šalių aplankiusi, JAV. Gyvenusi esu 3 užsienio šalyse, 6 miestuose. Lietuvą su ekskursijomis ir tėvais išvažinėjau. Šiaip namie daugiausia sėdžiu, retai kada nukrypstu nuo kasdieninių maršrutų tam pačiam mieste. Skrendu kas keli mėnesiai, traukiniais miesto ribose važinėju kelissyk per mėnesį. Bet nuo per ilgo sėdėjimo namuose būna bloga, norisi aplinką pakeisti. Kitą mėnesį turiu skrydį. Nuo gegužės galo dar nebuvau savo miesto palikusi.

Nežinau su tai nepažįstu žmogaus, tiek mažai aplankiusio. Net ne patys prabangiausias gyvenantys daugiau vietų aplankę Lietuvoj ir bent į artimiausią užsienį nuvažiuoja ne tik apsipirkti. Jauciates per sena keliauti, tai kiek jums?

Keistoka tema. Siais laikais net visokie kaimieciai bent Turkijoj viskas iskaiciuota yra buve, ne kazkoks kosmosas kur nors nukeliauti, nebent turi baime. Lietuva manes net nelabai domina keliaut, bet uzsieny buvus JAV gyvenau, Japonijoj, Pietu Korejoj, Peru, Tanzanijoj ir Zanzibare, Sveicarijoj, Vokietijoj, Lichtensteine, Austrijoj, Maltoj. Siaip nedaug kur Europoj esu buvus, nors daug kur noriu. Pastoviai planuojant kelione galiausiai atsirandu kokiose Amazones dziunglese ar Maču Pikču citadelėje ar dar kazkur, kai EU vis atidedama ai kita karta, veliau :/

Viską.

asahina

Keistoka tema. Siais laikais net visokie kaimieciai bent Turkijoj viskas iskaiciuota yra buve, ne kazkoks kosmosas kur nors nukeliauti, nebent turi baime. Lietuva manes net nelabai domina keliaut, bet uzsieny buvus JAV gyvenau, Japonijoj, Pietu Korejoj, Peru, Tanzanijoj ir Zanzibare, Sveicarijoj, Vokietijoj, Lichtensteine, Austrijoj, Maltoj. Siaip nedaug kur Europoj esu buvus, nors daug kur noriu. Pastoviai planuojant kelione galiausiai atsirandu kokiose Amazones dziunglese ar Maču Pikču citadelėje ar dar kazkur, kai EU vis atidedama ai kita karta, veliau :/

Kaip jums Malta? Planuoju gal rudenį nuvykti.

Būna, kad labai ilgą laiką, metų metus gyveni survival mode, ir psichika tavo suvaryta. Neturi pamatinių, bazinių dalykų, kurie kitiems savaime suprantami ir kiti net nepagalvoja, ką reiškia be bazinių dalykų gyventi. Bet tau tai atima- bazinius dalykus. Tačiau be tokių tau niekas kitas nerūpi, nes tu neturi pamatinių dalykų. Tie asmenys, kurie turi daug, nori daug, atima iš tavęs ir tą kruopelę ir sušikę viską, ka teturėjai džiaugiasi ir kvatoja už pilvų susiėmę. O tada užsienergizavę apsišikę iš laimės, pasikrovę pozityvo stebint tavo sugriautą gyvenimą, kurį patys ir sušiko, grįžta prie savo planų, kelionių, ir visų kitų fainumų. Užsienergizavę, pasikėlę savivertę, kaifuodami, prisižvengę, apsitriedę. Būna asmenų, kuriems daug nereikia iki pilnatvės, jie tikisi nesulyginti mažiau, jiems reikia nesulyginamai mažiau, bet ir tai iš jų atima.
Autore, nežinau kokia jūsų padėtis, bet iš mano pusės, puikiai žinau, ką reiškia, kai psichika būna tiek suvaryta, kad tokie dalykai, kaip keliavimai keliauja į paskutinį planą… Kai niekas kitas nerūpi, visa kita yra tik smulkmena bevertė, jei neturi pamatinių dalykų. Metų metus bandai atsiginti, išmėžti iš savo gyvenimo nesuskaičiuojamą kiekį šūdžmogių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių, kurie pasisavinę visą tavo gyvenimą ir jį pavertę šūdu, o tavo savivertę sutrypę. Patys. Savanoriškai. Vien todėl kad yra žmonių, kuriems reikia tik minimaliai, kiek būtina, tų bazinių dalykų, kad jiems visko užtektų, nereiškia, kad kažkokie šūdkrūvės, gali atimti net tai. Kad neturėtum nieko.

Aš tai gal keista, bet nesu buvusi Turkijoje ir viskas įskaičiuota man neįdomu

Anonimas

Būna, kad labai ilgą laiką, metų metus gyveni survival mode, ir psichika tavo suvaryta. Neturi pamatinių, bazinių dalykų, kurie kitiems savaime suprantami ir kiti net nepagalvoja, ką reiškia be bazinių dalykų gyventi. Bet tau tai atima- bazinius dalykus. Tačiau be tokių tau niekas kitas nerūpi, nes tu neturi pamatinių dalykų. Tie asmenys, kurie turi daug, nori daug, atima iš tavęs ir tą kruopelę ir sušikę viską, ka teturėjai džiaugiasi ir kvatoja už pilvų susiėmę. O tada užsienergizavę apsišikę iš laimės, pasikrovę pozityvo stebint tavo sugriautą gyvenimą, kurį patys ir sušiko, grįžta prie savo planų, kelionių, ir visų kitų fainumų. Užsienergizavę, pasikėlę savivertę, kaifuodami, prisižvengę, apsitriedę. Būna asmenų, kuriems daug nereikia iki pilnatvės, jie tikisi nesulyginti mažiau, jiems reikia nesulyginamai mažiau, bet ir tai iš jų atima.
Autore, nežinau kokia jūsų padėtis, bet iš mano pusės, puikiai žinau, ką reiškia, kai psichika būna tiek suvaryta, kad tokie dalykai, kaip keliavimai keliauja į paskutinį planą… Kai niekas kitas nerūpi, visa kita yra tik smulkmena bevertė, jei neturi pamatinių dalykų. Metų metus bandai atsiginti, išmėžti iš savo gyvenimo nesuskaičiuojamą kiekį šūdžmogių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių, kurie pasisavinę visą tavo gyvenimą ir jį pavertę šūdu, o tavo savivertę sutrypę. Patys. Savanoriškai. Vien todėl kad yra žmonių, kuriems reikia tik minimaliai, kiek būtina, tų bazinių dalykų, kad jiems visko užtektų, nereiškia, kad kažkokie šūdkrūvės, gali atimti net tai. Kad neturėtum nieko.

Atrodo, kad raset arba girta arba apsirukius…
Siais laikais, jeigu esi normalus tai nereiks ”isgyventi tik ant baziniu poreikiu”, jeigu turi issilavinima ir darba, o ne sedi birzoj 5 metus is pasalpu. I visokias Turkijas visi sugeba nukeliaut, net minimuma uzdirbantys pasitaupyt, bet aisku jei turit problemu su narkotikais tai tikiu kad sunku jum isgyvent…

asahina

Anonimas

Būna, kad labai ilgą laiką, metų metus gyveni survival mode, ir psichika tavo suvaryta. Neturi pamatinių, bazinių dalykų, kurie kitiems savaime suprantami ir kiti net nepagalvoja, ką reiškia be bazinių dalykų gyventi. Bet tau tai atima- bazinius dalykus. Tačiau be tokių tau niekas kitas nerūpi, nes tu neturi pamatinių dalykų. Tie asmenys, kurie turi daug, nori daug, atima iš tavęs ir tą kruopelę ir sušikę viską, ka teturėjai džiaugiasi ir kvatoja už pilvų susiėmę. O tada užsienergizavę apsišikę iš laimės, pasikrovę pozityvo stebint tavo sugriautą gyvenimą, kurį patys ir sušiko, grįžta prie savo planų, kelionių, ir visų kitų fainumų. Užsienergizavę, pasikėlę savivertę, kaifuodami, prisižvengę, apsitriedę. Būna asmenų, kuriems daug nereikia iki pilnatvės, jie tikisi nesulyginti mažiau, jiems reikia nesulyginamai mažiau, bet ir tai iš jų atima.
Autore, nežinau kokia jūsų padėtis, bet iš mano pusės, puikiai žinau, ką reiškia, kai psichika būna tiek suvaryta, kad tokie dalykai, kaip keliavimai keliauja į paskutinį planą… Kai niekas kitas nerūpi, visa kita yra tik smulkmena bevertė, jei neturi pamatinių dalykų. Metų metus bandai atsiginti, išmėžti iš savo gyvenimo nesuskaičiuojamą kiekį šūdžmogių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių, kurie pasisavinę visą tavo gyvenimą ir jį pavertę šūdu, o tavo savivertę sutrypę. Patys. Savanoriškai. Vien todėl kad yra žmonių, kuriems reikia tik minimaliai, kiek būtina, tų bazinių dalykų, kad jiems visko užtektų, nereiškia, kad kažkokie šūdkrūvės, gali atimti net tai. Kad neturėtum nieko.

Atrodo, kad raset arba girta arba apsirukius…
Siais laikais, jeigu esi normalus tai nereiks ”isgyventi tik ant baziniu poreikiu”, jeigu turi issilavinima ir darba, o ne sedi birzoj 5 metus is pasalpu. I visokias Turkijas visi sugeba nukeliaut, net minimuma uzdirbantys pasitaupyt, bet aisku jei turit problemu su narkotikais tai tikiu kad sunku jum isgyvent…

Tavo nuomonė čia neįdomi. Linkiu to paties, jei su kažkuo kitu elgiesi taip, kad sugriauni visą gyvenimą ARBA kaip pelė tyliai prie visko prisidedi ir po to labai puikiai išeina dievagotis, kad kaip čia kažkas prastai gyvena, gi Turkijos yra. Savo postringavimus gali susikišti sau į subinę. Pirma nereik prišikt kitam, kad nereiktų sakyt: ” o tai gi Turkijos yra.. Viskas yra padariniai, jei kitam kažkas taip sušika visą gyvenimą, tai kad dar stebėtis, kad tokie padariniai ir apsimest, kad tipo nesusiję. Įsivaizduokim mačiau gatvėj primušė žmogų, liko invalidas O dabar metų metus sėdi depresūchoje. Nesveikas ligonis depresuotas, pats taip pasirinko.. Aha, tikrai

asahina

Anonimas

Būna, kad labai ilgą laiką, metų metus gyveni survival mode, ir psichika tavo suvaryta. Neturi pamatinių, bazinių dalykų, kurie kitiems savaime suprantami ir kiti net nepagalvoja, ką reiškia be bazinių dalykų gyventi. Bet tau tai atima- bazinius dalykus. Tačiau be tokių tau niekas kitas nerūpi, nes tu neturi pamatinių dalykų. Tie asmenys, kurie turi daug, nori daug, atima iš tavęs ir tą kruopelę ir sušikę viską, ka teturėjai džiaugiasi ir kvatoja už pilvų susiėmę. O tada užsienergizavę apsišikę iš laimės, pasikrovę pozityvo stebint tavo sugriautą gyvenimą, kurį patys ir sušiko, grįžta prie savo planų, kelionių, ir visų kitų fainumų. Užsienergizavę, pasikėlę savivertę, kaifuodami, prisižvengę, apsitriedę. Būna asmenų, kuriems daug nereikia iki pilnatvės, jie tikisi nesulyginti mažiau, jiems reikia nesulyginamai mažiau, bet ir tai iš jų atima.
Autore, nežinau kokia jūsų padėtis, bet iš mano pusės, puikiai žinau, ką reiškia, kai psichika būna tiek suvaryta, kad tokie dalykai, kaip keliavimai keliauja į paskutinį planą… Kai niekas kitas nerūpi, visa kita yra tik smulkmena bevertė, jei neturi pamatinių dalykų. Metų metus bandai atsiginti, išmėžti iš savo gyvenimo nesuskaičiuojamą kiekį šūdžmogių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių, kurie pasisavinę visą tavo gyvenimą ir jį pavertę šūdu, o tavo savivertę sutrypę. Patys. Savanoriškai. Vien todėl kad yra žmonių, kuriems reikia tik minimaliai, kiek būtina, tų bazinių dalykų, kad jiems visko užtektų, nereiškia, kad kažkokie šūdkrūvės, gali atimti net tai. Kad neturėtum nieko.

Atrodo, kad raset arba girta arba apsirukius…
Siais laikais, jeigu esi normalus tai nereiks ”isgyventi tik ant baziniu poreikiu”, jeigu turi issilavinima ir darba, o ne sedi birzoj 5 metus is pasalpu. I visokias Turkijas visi sugeba nukeliaut, net minimuma uzdirbantys pasitaupyt, bet aisku jei turit problemu su narkotikais tai tikiu kad sunku jum isgyvent…

Gal ir norėtųsi su mano būdu atsiprašyt už tokį šiurkštų toną, bet per tiek metų jau užkniso gražiai kalbėti su kaikuriais metai iš metų. Ypač kai iš tikrųjų neturėjo tokiems dalykams jokios teisės, ir tą puikiai patys žino. O po to dar stebisi, iš kur tas gyvenimas tau sugriautas. Atmatos tikros

asahina

Anonimas

Būna, kad labai ilgą laiką, metų metus gyveni survival mode, ir psichika tavo suvaryta. Neturi pamatinių, bazinių dalykų, kurie kitiems savaime suprantami ir kiti net nepagalvoja, ką reiškia be bazinių dalykų gyventi. Bet tau tai atima- bazinius dalykus. Tačiau be tokių tau niekas kitas nerūpi, nes tu neturi pamatinių dalykų. Tie asmenys, kurie turi daug, nori daug, atima iš tavęs ir tą kruopelę ir sušikę viską, ka teturėjai džiaugiasi ir kvatoja už pilvų susiėmę. O tada užsienergizavę apsišikę iš laimės, pasikrovę pozityvo stebint tavo sugriautą gyvenimą, kurį patys ir sušiko, grįžta prie savo planų, kelionių, ir visų kitų fainumų. Užsienergizavę, pasikėlę savivertę, kaifuodami, prisižvengę, apsitriedę. Būna asmenų, kuriems daug nereikia iki pilnatvės, jie tikisi nesulyginti mažiau, jiems reikia nesulyginamai mažiau, bet ir tai iš jų atima.
Autore, nežinau kokia jūsų padėtis, bet iš mano pusės, puikiai žinau, ką reiškia, kai psichika būna tiek suvaryta, kad tokie dalykai, kaip keliavimai keliauja į paskutinį planą… Kai niekas kitas nerūpi, visa kita yra tik smulkmena bevertė, jei neturi pamatinių dalykų. Metų metus bandai atsiginti, išmėžti iš savo gyvenimo nesuskaičiuojamą kiekį šūdžmogių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių, kurie pasisavinę visą tavo gyvenimą ir jį pavertę šūdu, o tavo savivertę sutrypę. Patys. Savanoriškai. Vien todėl kad yra žmonių, kuriems reikia tik minimaliai, kiek būtina, tų bazinių dalykų, kad jiems visko užtektų, nereiškia, kad kažkokie šūdkrūvės, gali atimti net tai. Kad neturėtum nieko.

Atrodo, kad raset arba girta arba apsirukius…
Siais laikais, jeigu esi normalus tai nereiks ”isgyventi tik ant baziniu poreikiu”, jeigu turi issilavinima ir darba, o ne sedi birzoj 5 metus is pasalpu. I visokias Turkijas visi sugeba nukeliaut, net minimuma uzdirbantys pasitaupyt, bet aisku jei turit problemu su narkotikais tai tikiu kad sunku jum isgyvent…

Baziniai poreikiai man yra visų vieningai priimami kaip būtini normaliam, psichologiškai sveikam gyvenimui, jokiais pinigais nematuojami ir už jokius pinigus neįsigijami. Bet ką čia suprasi, neverta
Nu nerūpi tos tavo kelionės kai visas gyvenimas sugriautas, o psichika suvaryta. Nu nerūpi jergutėliau. Smulkmė gryniausia. Iš gero gyvenimo neišeina to suprast, kaip dauguma dalykų, kurie tiems „normaliems” yra „žeuriai fainiai” ir „žeuriai ant bangos” kažkam yra šimtaplaniai ir nesvarbūs

Tikrai ne visiems rūpi kelionės, bet jei nerūpi tai žmogus ir nekuria tokių temų