As turbut busiu viena is tu,kuri tikejosi ilgo ir laimingo,grazaus gyvenimo.Nebuvo tas gyvenimas poroje tobulas,ir turiu pripazinti,kad nuo pirmu dienu jis nebuvo toks,koks turetu buti norint grazios ateities.Galbut isvis nezinau dar dabar,kas tai yra tikri ir nuosirdus jausmai,bet mano supratimu,niekada jokie draugai,niekas neatstos tau antros puses.visada supratau,kad man antra puse,tai zmogus,kuris bet kokiu atveju tave palaikys,parems ir isklausys ar patars..O dabar praejus 6 metams,supratau,kad nezinau ar isvis galiu kazkuo pasitiketi.Bendras gyvenimas kartu,kuriami namai,planai,kaip viskas bus,tiesiog sugriuvo.Niekada nebuvau nuotykiu ieskotoja,esu sesli,man nereikia jokiu nauju nuotykiu.O jis buvo mano priesingybe…jam visada reikejo kazko naujo,zinojau,kad turiu visada buti pasitempusi,nes jis is tu,kuris myli ne vidu,bet labiau isore turbut,dabar mums issiskyrus dar labiau tai pastebiu..ir vistiek tebemyliu..Sunkiausia,kad visa tai grimzdina mane be proto stipriai zemyn.Jau metai kai mes nebe kartu,o as vis labiau negaliu paleisti tos praeities,tiesiog nebeturiu apie ka kalbeti su zmonemis,nes kiekvienas turi savo problemu,savo gyvenimus,o sita tema jau nuvalkiota…labiausiai skaudinu savo mama..nenoromis,o tiesiog ja atstumdama nuo saves,nes nenoriu,kad ji zinotu jog man blogai,nes ji labai labai pergyvena del visko,nes yra labai toli nuo manes,kitoje salyje ir zinau,kad ji man niekuo nepades,kad turesiu tai pati isgyventi,visa ta skausma,kuris jau nezinau kiek laiko tesiasi..

Ir tas zmogus,tai pasirodo,tai dingsta,tie 7 metai,labai daug,net is paprastos zinutes jau nujauciu,ka tas zmogus galvoja ir ka masto.matau,kad yra pasimetes labiau turbut negu as,bet pavargau tiketis kazko ir gyventi viltimis apie rytoju,ir negyventi siandien diena.Nezinau ar yra merginu,kurios bent siek tiek isgyvena panasiai kaip as,bet esu is tu,kuri tikrai sunkiai isileidzia naujus zmones i savo gyvenima.Nebemoku tikriausiai buti viena,po tiek metu…