Įžymumas

Kažkada vaikystėje būti įžymiu man prilygo vienam blogiausių dalykų, kuris gali atsitikti žmogui 😀 Pagal mano būdą visuomet buvau ta kuri nieko niekam apie save nepasakodavau, pasilaikydavau sau, ir TUO LABAI LABAI DŽIAUGIAUSI 🙂 TOKIA SAVO SAVYBE IR KAD VISKAS LIEKA MAN MANO ASMUO. Ir tai, kad kažkas random nežinia kas belekas ko tu net nepažįsti, bet net ir kuriuos tu pažįsti, bet nei smulkmenos nepasakotum apie save, kad tokie gali apie tave ir tavo gyvenimą žinoti, man tai prilygo vienai didžiausių katastrofų. Bet pasikeitė gyvenimas, pradėjau aktyviai labai ilgą laiką forumuose reikštis, rašyti anonimiškai į fb grupes, nors niekuomet nemaniau kad taip bus. Nemaniau, nes nemačiau jokių tam priežasčių. Gal ir gerai, kad nežinojau, kad atsiras priežasčių, tai nesiliūdinau prieš laiką. Nes apie tokius anonimų forumų rašytojus nuomonė niekada nebuvo labai gera ir tik maniau, kad man tai negresia. Kiekvienąsyk kai užeinu į kokį anoniminį forumą pamąstau: ” tavo vietoje manęs nei kvapo čia nebūtų, o čia pats renkiesi”. Mano atveju bent turiu tam priežastį, kitiems paaiškinimų ir pateisinimų nerandu..

As esu plepute, niekad niekas man nera pakenkes, nes va pasipasakojau, kad kazka veikiu, kazko siekiu, kazka darau 😀 baisiai vengiu zmoniu, kurie viska slepia, man jie keisti ir neaiskus. O ir su jais bendraut neimanoma, pasneket apie nieka neina, nes slepia savo nuomone, apie pomegius irgi slepia, nu tai ka sneket, kaip koki rysi sukurti? Niekaip.
Bet net man atrode vaikysteje, kad buti izymiu yra tragedija. Ir dabar man nesuprantama kaip tie influenceriai taip lengva ranka dalinasi „mes bandome lauktis, as jau nescia, ivyko persileidimas…” . Mano nuomone tokius dalykus pasakoti tik artimiems zmonem.

Ne, kam man to reikia? Patinka ramybė, nemėgstu renginių, nemokeciau dalinti interviu

Tas atvirumas, ypač jei tai prieštarauja asmens įgimtam bruožui, lengvai gali būti ir traumos apraiška. Na, kur jau neturi ką prarast, nes viskas žinoma, išsiknista, susižinota, ir dar nežinia kas įvykę.. Man kelis metus buvo toks rašant „smulkmeniškumo’ sindromas. Galvoju, taigi vis tiek matė, taigi mato, žino, neturiu ką prarast, kas jau prarasta prieš mano valią. Tai aprašai viską pavyzdiui, ‘ką tik neseniai prieš kokia 2 valandas taip pat kaip ir autorius temos (koks sutapimas 😀 ) žiūrėjau podkestą „Spalvingos kasdienybė” ir dar tą vieną 22:35 atsisukau kokius 3-4 kartus, nes man labai patiko Petro Petraičio išsakyti žodžiai, kad laikas eina kuo toliau, tuo greičiau. Jei man kažkas, kas tave provokuoja tau jautria info būtų pasakęs, tai kad pati pasakojies, tai čia tavo toks bruožas, būtų taip pasakęs, tai šaukt ir rėkt iki kito žemyno tokiais atvejais galima. Vau, kokios patyčios iš asmens. koks laikymas šūdo vietoj. Tikiuosi tokie asmenys kažkada atsidurs tokioje pačioje šūdo vietoje, galės klykt iš skausmo

„Jei man kažkas, kas tave provokuoja tau jautria info būtų pasakęs, tai kad pati pasakojies, tai čia tavo toks bruožas, būtų taip pasakęs, tai šaukt ir rėkt iki kito žemyno tokiais atvejais galima. Vau, kokios patyčios iš asmens. koks laikymas šūdo vietoj. Tikiuosi tokie asmenys kažkada atsidurs tokioje pačioje šūdo vietoje, galės klykt iš skausmo
”

Galima vertima sitos misraines?

Aš irgi nuo vaikystės labai nenorėjau būti įžymi. Bet kai pagalvoji, nieko čia pernelyg blogo. Gi pats renkiesi:kuo nori tuo daliniesi, ir ką nori, kad kiti matytų žinotų, tą visi ir žino. Pats renkiesi, ko tau negaila pasipasakot, kad visi žinotų. Nėra taip, kad kažkas toms įžymybėms kamerų, pasiklausymų butuose ar kokio spywarų į telefonus įdiegia ir žinom ką įžymybė mąsto, sako, su kuo bendrauja, ką naršo, rašo, ką kalba. O tai net ir įžymybėms būtų nusikaltimas.Ne taip jau ir blogai, gi pats renkies, kiek apie tave žino. O po keletos metelių, kai atsibos įžymumas, šutins į užsienius iš čia emigracijos tikslais. Nes pinigų išpeša tiek, kad užteks kelioms kartoms ir užsienyje gerai prasisukti. O tie kurie metų metus pasirinko apie juos rašyti ištisai internetuose šaipės, pravardžiavo, galės likti prie suskilusios geldos ir su savo durnu pasirinkimu taip domėtis kažkokiomis įžymybėmis. Tereikia pažiūrėti į žvaigždių vaikų vardus, jau dabar užsieniui ruošia. Kiekvienam iš tų žvaigždių užsienis yra tokia artima galimybė ir lengvai pasiekiama, kaip niekam kitam. Ir jie tą tokią ranka pasiekiamą, lengvai ir kada tik panorėjus įgyvendinamą alternatyvą puikiai žino