(anonimas) (archyvas)
Tokia pat sesė ir šitoj istorijoj egzistuoja, tik, kad matoma kartą į metus… O kodėl aš jam nieko nesakau dėl to mūsų suplanuoto savaitgalio kartu net pati nežinau, lyg ir iš tikrųjų tai jo mamai vienai nesmagu, taigi jei nevažiuos su mumis gal visai niekur nevažiuos? Bet kita vertus – aukojame savo vienintelį išsvajotą šansą pabūti dviese… Aš su ja šiaip gerai sutariu, bet tie jų santykiai… Visada jaučiuosi antra, mažiau svarbesnė. Parodyčiau jam šitą temą, viską ką išsakiau ir t. t., bet jau žinau atsakymą – ” tai palik mane jei aš toks blogas” ir jokio bandymo pasikeisti. Arba “gerai, aš pasikeisiu” ir po savaitės vėl tas pats… net nežinau ko imtis….
