Niekaip nepavyksta
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visoms, kurios apsilanke mano temoje. Prieš dvejus metus man buvo diagnozuota depresija, gėriau psichiatro paskirtus vaistus ir pan. Atrodo, jog noriu pradėti naują gyvenimą, tačiau ar noro, ar jėgų buvo per mažai. Man vėl viskas tas pats. Vėl jaučiuosi degradavusi. Negaliu būti tokia, kaip visi. Tiesiog negaliu. Dar priaugau 10kg, nes prasidėjo persivalgymo priepuoliai. Dabar nekenčiu savęs ir dėl kraupaus vaizdo veidrodyje (sveriu 60kg, o ūgis 165cm). Esu baisiai nepasitikinti savimi, nuolat galvoju, ką apie mane pagalvos kiti žmonės ir pan. Domėjausi ir psichologija, ir kitais įvairiais dalykais, nes maniau, jog galiu pasikeisti. Tačiau mano pastangos be vaisės. Tėvai mano, jog aš jau pasveikau, jog aš esu laiminga. Žmonės, man 22 metai, o aš tokia nelaiminga, kaip pensiją gaunanti senolė. Pykstu ir pati ant savęs, ir ant viso pasaulio.
Senoliai kai gauna pensiją būna laimingi
stiprybes-reikia begaliniu pastangu tai pakeisti,bandykit isilieti i koki judejima-kur kitiems padeda-tada gal uzmirsit savo beda ir pasijusit reikalinga,o gal ir laiminga.
Man irgi vienu metu buvo kažkas panašaus. Tada susimąsčiau kaip apgailėtina nekęsti ir gailėti savęs, pagalvok, kaip kiti tave mato. Jei negali valdyti savęs, savo emocijų, esi silpna. Valdyk ir kontroliuok save, keisk požiūrį. Gailėjimas ir paguoda čia nepadės.
Ar jūs galit mergos savo KMI susikaičiuot ir pažiūrėt ar tikrai viskas taip kraupu. Nes koks skirtumas koks jūsų svoris, ūgis, gal KMI rodo, kad nei viršsvorio nei antsvorio neturit.
Manau visai paverstų susirasti kokią nors draugę Nebūtinai gyvą draugę, paprasčiausiai užtektų ir susirašinėjimo draugės, su kuria galėtum periodiškai pasikalbėti ir kuri padėtų bent šiek tiek užsimiršti Manau, kad galbūt girdėdama draugės išgyvenimus ir pati užsidegti jos idėjomis ir gal atsiras motyvacija pačiai konors imtis. Žinoma, yra daugybė dalykų kuriuos galima/reikia padaryti šiuo atveju, bet čia toks vienas šovęs į galvą
Jums autore tikrai su psichika blogai, mano foto daryta maziau nei pries menesi, mano ugis kaip jusu 165 ir svoris lygiai kaip jusu 60.
Jus tiesiog gydykites. Stai kaip as atrodau.Ar blogai?Kas cia per asaku kultas?Koms kraupus vaizdas veidrodyje?
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
<div
Fizinis darbas padeda. Ir aš visai nejuokauju.
As gal ne i tema,bet noreciau suzinoti kada jau degnozuojama depresija-kokie simptomai? nes seip daugumai manau gyvenimas ne rozem klotas,viena diena nesinori gyvent,kitas ziurek jau viskas gerai…
Aciu,bet apibrezimai lieka apibrezimais,tiesiog idomi tai isgyvenusio zmogaus nuomone…(pvz.daug tortu receptu,bet vistiek norisi to kuris jau isbandytas)
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
