Na man irgi yra buvę visokių vaikystėj nutikimų…
Gyvenom per gatvę nuo vaikų darželio, aišku jau eidavom į mokyklą, tai daržely tik žaisdavom. Na ir vieną vasaros vakarą geriausios draugės buvo į kaimą išgrūstos, man nuobodu..tai pasikviečiau kitą, mažesnę iš mūsų namo. Ir sugalvojom to darželio tvorom pasikarstyt, palaipiot, iš vidinės tvoros pusės buvo tie spygliuoti kūmai tokie. Na ir aišku ją pirmą leidau eit, kad jei įkris, tai ji pirma. Įpusėjom savo žygį ir tik op, ji jau krūmuose…šaukia, verkia, nes duria, braižo krūmai..o aš išsigandau ir pabėgau. Pareinu namo visa išsigandus, niekam nieko nesakiau, net nebepamenu kaip ji iš ten išsilaisvino.
Kita istorija. Gyvenom penkiaaukšty, tai vakarais laiptinė būdavo mūsų žaidimų aikštelė. Didžioji dalis būdavom panos, vos tris pacanus turėjom. Na ir vienas iš jų amžinai iš manęs atiminėdavo tapkę..atsimenu vis gaudydavau, kad atiduotų ir kažkaip pasisekė ją iš jo atimpt, tai iš to įsiučio kaip trenkiau per žandą iš tapkės, o ji tokia pastorintu padu…žiūriu kraujas tik bėga….. daugiau nebeatiminėjo nieko jis iš manęs.
Mėgdavom skambinti vienam kaimynui į duris ir pabėgt..o kas svarbiausia jis vistiek žinojo, kad čia mes, o mes žinojom, kad gausim pylos nuo tėvų..tačiau vistiek smagu buvo.
Dailės stovykloj vieną naktį bandė bernai į mūsų kambarį įsilaužt..tai kitą dieną pririnkom sraigių daug ir jiem į lovas pridėjom prieš einant gult…patikėkit…spiegė kaip panos jie
Iš sesers gimimo liudijimo buvau pasidarius vairuotojo pažymėjimą, nusivedus šunį į savo grožio saloną apkirpau, išdažiau sesers kosmetika.
Dabar tai mėgstu vyrą irgi gąsdint, tik aišku negaunu smūgio atgal
