Pažįstama situacija, tik tiek, kad vaikino vietoje esu aš pats. Mano mergina – iš turtingos (na, arba labai jau pasiturinčios šeimos) kelionės po Graikijas, Ispanijas, Turkijas ir Bulgarijas į metus BENT keletą kartų, šeimoje trys gan prabangūs automobiliai, tėvai biznieriai, ji mokinąs geram universitete, namuose jokio maisto, tik kavinės, restoranai, namai irgi dideli, gražūs, didelis kiemas ir t.t. o aš paprastas vaikinas, iš darbininkų šeimos, ir tiesiog taip susivedė likimas, jog vienas kita pamilom. Jai visiškai nerūpi, kad aš esu iš tikrai ganėtinai žemesnio sluoksnio žmonių, sako, jog tai nėra jai bėda ir tiki manimi, jog gyvenime kažką pasieksiu, nors pats kol kas esu nekokioje padėtyje. Baigiau 12 kl, bet į vf neišėjo įstoti, todėl galvojau, jog su tėvo palaiminimu pasiseks į mokamą kolegiją, bet… pasiuntė tėvas toli toli ir sako jog man už mokslus tikrai nemokės (supraskime, jog aš, kaip ir autorės vaikinas, gyvenu ne kokioje šeimoje, su tėvu, kuriam ant manęs nusispjauti, jau seniai rūpinuosi savimi tik vienas pats) tada nežinau kaip dabar elgtis ir dėl to liūdna, nes visi kažkur stoja, žino, ką veiks rudenį, o aš… dabar belieka arba dirbti, arba stoti į profesinę, bet ko gero vietų geresnėse specialybėse nėra. Na, bet ne apie tai aš. Esmė, kad ko gero greit, jos tėvai norės mane pamatyti ir aš taip pat bijau, nes jie inteligentai, ir kaip supratau, kad merginos sesė (turi jaunesnę) jos mamai papasakojo apie mus, tai iš nuotaikos merginos supratau, jog jos motina nelabai patenkinta tuo, jog ji būtų su manim, nors dar manęs nė nepažįsta! Bet gal ir klystu, bet baimė išlieka. Aš autorei siūlyčiau nekreipti dėmesio į tai, ką sako tėvai. Dabar jie taip sako, bet jei matys dukrą laimingą, manau ir nuomonę pakeis apie jūsų santykius. Galų gale, kai bus proga, išeikite kartu gyventi, nesakau, kad bus lengva, bet sunkumai užgrūdina ir tik dar labiau jus suartins. Aš labai, tiesiog labai nuoširdžiai linkiu, jog būtumėt kartu, dėl tėvų kaltės neišsiskirtumėte ir būtumėt laimingi. Nenoriu apkalbinėti tavo tėvų, bet galiu pasakyt, kad jų požiūris yra labai šlykštus ir tai, ką jie kalbėjo apie vaikiną, jam išėjus, yra labiau nei žema. Tavo vietoj būčiau taip ir pasakęs: “Man gėda už tai, kad jūs mano tėvai”. Gal per žiauru, bet bent jau susimąstytų.
NEKENČIU, KADA SANTYKIAMS TRUKDO TOKIE DALYKAI, KAIP SOCIALINIAI SLUOKSNIAI, MATERIALŪS DALYKAI IR T.T. KAIP BŪTŲ PAPRASTA, JEIGU NE TOKIE BUKI DALYKAI…..
