Nesuprantu, koks gali čia būti “savęs dalinimas”, juk tuo laikotarpiu, kai esi su žmogumi, jam jauti stiprius jausmus, jam nori skirti savo laiką, dėmesį ir kitus gražius dalykus – kaip kad ir intymius santykius. Niekas negali garantuoti, kad ateityje viskas klostysis gražiai, tad mano nuomone, yra geriau džiaugtis tuo laiku, kaip viskas yra DABAR. Tad esu prieš seksą tik po vestuvių. Ne vien dėl malonumo, o dar ir dėl to, kad tai tik dar labiau suartina poras. Ir, mano nuomone, iki vestuvių, žmogų, su kuriuo esi, reikia pažinti ir šioje srityje
Beje, šiaip man įdomu, ką darytų tos merginos, kurios seksą ne su vieninteliu partneriu per gyvenimą, laiko savęs dalinimu: ką jūs darytumėte, jei išsiskirtumėte po vestuvių su vyru? Viskas, tragedija būtų, jei tektų dar vienam partneriui save padalinti?
Ir dar – ką jūs darytumėte, jei paaiškėtų, kad lovoje esate visiškai nesuderinami? Reikia pastebėti, kad kalbos dažnai ir telieka kalbomis, niekas nuo to nepasikeičia. Nors bendriau įtariu atsakymą – kad seksas juk nėra svarbus…
(nežinomas) (archyvas)
