Nu blemba, juokas juokais, bet jau nebežinau kas vyksta su mano vaikinu. O gal su manim? papasakosiu situaciją be jokių pagražinimų, o jūs man pasakykit tiesiai šviesiai savo nuomonę. TIESIAI ŠVIESIAI, nes gal jau aš per daug noriu, jei jam taip elgtis yra normalu.. Žodžiu. Aš gyvenu viena, jis su mama, jei kam bus svarbu. na ką, nuo sekmadienio gražiai planavomės pirmadienio dieną. Susitarėm nueiti į draugų išleistuves, tada su vienu-dviem iš jų eiti į kokį bariuką pasisėdėt, o tada mes dviese nakvot pas mane namo. kadangi aš labiau norėjau pabūt su juo, nei su tais draugeliais (nes nelabai jie turi interesų be stūmimo ant “bobų” ir alaus), susitarėm kad už tai antradienį visą dieną kartu važinėsim po miestą su jo moto, tvarkysimės reikalus, na žodžiu smagiai visur pasivažinėsim ir vėl nakvosim pas mane. ir tik dviese. na, atėjo tas pirmadienis. Smagu, gražu viskas, sudalyvavom tose išleistuvėse, pasiėmėm 2 draugus ir nulėkėm į bariuką, viskas pagal planą. ir ką, jie kalba kalba, linksmėja linksmėja, ir staiga mano brangiausias lobis pasako, kad gi mes turim plotą pas mane(t.y pas mane, jo merginą) ir galėtume ten pratęsti vakarą. Man apie tai nei žodžio nepasakė prieš tai. Nespėjus man atsigaut netekus žado, jie jau buvo aišku sutikę ir susiplanavę kur eit pirkti dar alaus nakčiai. nu ok, nepradėsiu gi ožiuotis, kai ir pačiai atostogos.. Kažką jis ten man sumurkė, kad tai va ryt visa diena kartu, ir nakvosim jau tik dviese.. Tebūnie, pamiršau kaip ir. Nieko tragiško gi. Tik šiaip esu jo pasiilgus, degu iš nuoširdžios meilės visa, norisi daugiau laiko leist kartu, dviese, tai tiesiog nusivyliau šiek tiek.. na bet nieko baisaus. Sėdim geriam toliau, staiga paskambina mano brangiausiojo mama jam.. Pakalbėjo ir ramus net nebandydamas paprieštaraut, susitarė, kad rytoj (t.y antradienį, šiandien) jis turi važiuot į sodą, nupjaut seneliam žolę ar dar kokį ten velnią padaryt.. Ir pasiimt didelę pinigų sumą už kažką. OK. Jau kantrybė mano po biškį seko. Sakau: tai kaip dabar ryt darysim, gi susitarę, reikalų yra.. Sako: oj tai aš ten greitai, kokias 2val ir atlekiu, o tada kaip planavomės, pažadu. Tebūnie.. Na, parėjom mes (3 bernai ir aš) pas mane į namus, jie su savo alum ir bukom vaikiškom (visiem ~20m.) kalbom, aš nuobodžiai su kompu šalia, prasėdėjom iki 3h ryto, nuėjom miegot..

Rytas. Atsikeliam, vaikinai išsiruošia, maniškis jau su manim atsisveikindinėja, sakau tai aš pamiegosiu dar truputį ir ruošiuos, o tada lekiam. Dar priėjo prie šaldytuvo, sako gaminsimės vakarienei va makaronų su šituo sūriu, vyno romantiškai pasiimsim.. Na ok sakau. išėjo berniukai, vienas maniškio draugas vežė jį iki to senelių sodo(realiai jų abiejų sodai ten pat, o ir draugui ten kažko prireikė), na o mano brangučio moto stovi mano tėvų garaže. Susitarėm susitikti prie to garažo po poros val, na jis dar man turėjo parašyt kada jau man važiuot maždaug iki ten. Praėjo 2val. Rašau sms “tai kaip ten?”, rašo “oj dar daug darbo”.. Na, man jau nervai sukilo, jau vos valdausi.. Praėjo dar valanda, ir dar viena, į sms neatrašo.. Kas svarbiausia aš susiruošus, niekur daugiau nebesiplanavau eit, nors ir draugė sportuot siūlė, ir tėvai papietaut kvietė.. Okey.. Ragelio nekelia, neatrašo.. Kaip paėmė siutas, prirašiau krūvą žinučių tam asilui, kad tipo jis net nesugeba pasitart dėl draugų nakvojimo, kad net ačiū nepasako, kad net neatsiprašo dėl sugadintų planų ir net nesugeba įspėti, kad vėluos.. Na, beatverinėjant jam sms’ais tas širdies žaizdas, atėjo jau ir 17h.. O turėjom susitikti 14h. Nu gerai galvoju, vis tiek tuoj grįš fainuolis, reikia važiuot iki to garažo.. Gaunasi per pusę miesto, tai pusvalanduką užima.. Neskubu, nuvažiuoju.. 17.30h jau stoviu prie garažo. Gražiai parašiau kad jau laukiu. Laikas eina, atsakymo jokio.. O man šalta, šlapia, bet vis tiek jau mintyse kūriau planus kur dar spėsim nulėkt su moto šiandien pasibūt ir pavažinėt.. Aš kai myliu, tai nesvarbu ką padaro, vis tiek MYLIU ir laukiu, tik laukiu su atsiprašymu ir paaiškinimu.. Ir ką gi.. Pralaukus valandėlę gaunu sms “Važiuok namo. Manęs nepamatysi. Pati kalta.” Apšalus grįžau namo ir norėjau su kažkuo pasidalint savo istorija, ir suvokti kodėl aš kalta, tad gal jūs man paaiškinsit?