Paauglystė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, noriu tiesiog išsipasakot ir galbūt sulaukti jūsų patarimų ar pasakojimų.. Taigi, suprantu kad man paauglystė ir taip jau būna, kad amžiais “depresuoji”, tačiau problema tame, kad aš savimi nepasitikiu. Man 16 metų. Jaučiuosi negraži, ir nesu ypač simpatiška. Daugės ir mama sako kad ką aš čia nusišneku, bet jos juk draugės, kitaip sakyt ir negali.. Tikrai žinau kad grožis nėra svarbu, tikrai tikrai, tačiau visada apima liūdesys, kai suprantu, kad nesu graži, o ypač kai būnu su draugėmis ir jos gauna komplimentų, o vat aš ne. Jos labai gražios, geros, draugiškos merginos. Man tiesiog norisi sulaukti nors šiek tiek to dėmesio, bendrauti su vaikinais, flirtuoti. Žinau kad grožis nėra ypač svarbu, bet kitaip neišeina galvoti, vistiek liūdna pasidaro..
Sveika, jei nori paiskalbėti parašyk į pm.
Pradek savimi rupintis, visos gali buti grazios, jei prades kazka daryt pagaliau, o ne sedet ir verkti aukstyn galva
Labuka, man 18, gali rašyti jeigu tik nori, pabendrausim
Zinau ta jausma. Bandyk atrasti save, pasidazyk kaip tau patinka, apsirenk graziai. As saves irgi nemegau, bet pradejau jaustia grazi, kai tiesinu plaukus, pasidazau. Paziurek yt kiek daug tutorial ivairiausiu yra apie isvaizda. Atrodo reikia tiek nedaug. Sekmes ir visada prisimink, kad esi pasauly vienintele tokia tad nevijok saves.
Aš rūpinuosi savimi, sportuoju, stengiuosi atrodyti gražiai, tačiau veido juk nepakeisiu. Ir tai trugdo pasitikėjimui. Esu linksma, draugiška, manau su manim neliūdna, bet visada galvoju, ką kiti galvoja žiūrėdami į mane. Norėčiau gražiai apsirengti, įsivaizduoju savo stilių, tačiau tam reikia pinigų. Žinoma savo apranga dabar nesiskundžiu, bet nesijaučiu savimi..
Gyvenime atsiranda ir rimtesnių problemų. Ne veido bruožai ir ne apranga lemia žmogui laimę.
Tai, aš tai tikrai suprantu, tai nėra gyvenimo prasmė. Tačiau negaliu atsikratyti kompleksų, kad ir mano šypsena, turiu kreivą viršutinį žandikaulį, viena pusė žemiau už kitą. Tie kompleksai surakina ir negaliu toliau jaustis laisvai ir būti linksma. Dabar tie 16 metai, atrodo turėčiau būti nerūpestinga, džiaugtis gyvenimu. Tačiau esu susikausčius.
Reik pasitikėt savimi, būt pozityviai nusiteikusiai ir tada visos problemos išgaruos.
aš taip ir darau, būnu linksma, daug juokiuosi ir pamirštu tas visas problemas. Bet kai kokie vaikinai draugėms pasako komplimentų, arba pastebi jas, aš lieku nuošaly, ir tai paveikia, nieko negaliu padaryt. man paprasčiausiai norisi šiek tiek to dėmesio, nerūpestingumo, meilės seilės taip sakant, juk vis dėl to reikia džiaugtis ta jaunyste. Bet visada lieku draugių užnugaryje. Būnu linksma dažnai, ir kažkas netyčia užmina tą skaudžią vietą. Tiesiog įdomu kaip kitos šitą perėjo, ar išaugo.
Netikiu, jog jusų išvaizda jau tokia, kad vaikinus baido.
Na nežinau, nesijaučiu žiauriai baisi, tikrai ne, tačiau nėra dėmesio jokio, tai ir pradeda lysti va tokios mintys. Tiesiog laukiu, galbūt išaugsiu iš tokių minčių.
Jus pasamonę savo užkodavot tokiom mintym, tai jos ir realizuojasi. Nėra negražių žmonių, visi savotiškai yra gražūs, tiek vidumi, tiek išore.
Man irgi taip buvo ir yra, bet nekreipiu demesio, nes prasideda kamplimentai ir baigiasi, cia vienadienis dalykas. Susirasinekit per skype su kokiais uzsienieciais, jie labai daug komplimentu sako, pasijusit geriau su drauge rasinedavom visokiems amerikieciams arabams, o jie tik “kokia grazi moteris” O del isvaizdos – pasikeisk sukuosena, plauku spalva, patobulink eisena, pasitempk, paskaityk patarimu internete kokios merginos vaikinams patinka, galbut tu pernelyg linksma. Turi atrodyti subrendusi ir t.t. Paskaityti patariu kokiu viliojimo patarimu art panasiai.
Na moteris/mergina nebūtinai turi verstis per kalnus, kad pasiektų norimą grožį išvaizdos pokyčiais ir pan. Pirmiausia tu pati turi jaustis graži, pasidaryk savo mėgstamą šukuoseną ar apsivilk tau patinkantį rūbą, gal net sulauksi komplimento, tai pirmieji žingsniai, kad pasijustum graži. Ir negalvok, kad tu negraži ir aplink gausu gražesnių panelių. Visada bus už mus geresnių. Buvo atliktas eksperimentas ir jis įrodė, kad grožis yra sąmonės būsena. Aš pati paauglė (16) ir turėjau tą pačią problemą, dabar ją jaučiu mažiau.
O gal kaip tik per daug “prisižiūrit”? Per daug dažotės, rengiatės ne pagal savo amžių? Žinau nemažai paauglių, kurie turi būtent tokią problemą, tačiau patys objektyviai neįvertina savęs, vis atrodo, kad kažko trūksta, kažkas negerai, o po to atsiranda panašios bėdos kaip pas autorę. Pasirodykit kaip atrodot, jei nesinori viešintis – manau daug MD narių sutiks patarti, padėti individualiai, per pm, neviešinant Sėkmės
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
