(anonimas) (archyvas)
aš taip ir darau, būnu linksma, daug juokiuosi ir pamirštu tas visas problemas. Bet kai kokie vaikinai draugėms pasako komplimentų, arba pastebi jas, aš lieku nuošaly, ir tai paveikia, nieko negaliu padaryt. man paprasčiausiai norisi šiek tiek to dėmesio, nerūpestingumo, meilės seilės taip sakant, juk vis dėl to reikia džiaugtis ta jaunyste. Bet visada lieku draugių užnugaryje. Būnu linksma dažnai, ir kažkas netyčia užmina tą skaudžią vietą. Tiesiog įdomu kaip kitos šitą perėjo, ar išaugo.
