Ačiū visoms už komentarus, turiu labai gerai apmąstyti, ką daryti toliau. Taip iš vienos pusės suprantu, kad gal ir per mažai bandžiau jį palaikyti, padėti išsikalbėti ir stengtis padėti jam, per mažai stengiaus jį suprasti, nes iki tol neteko su niekuo panašiu susidurt. Bet iš kitos pusės- aš juk jo antra pusė, aš noriu jaustis saugiai ir užtikrintai, o to su juo nėra. Nekartą sakiau jam tai, kad jei blogai jaučiasi, nori būti vienas, tegul man praneša ir aš jam netrukdysiu, bet aš to nesulaukiu… Jei aš jo antra pusė, tai jis turėtų norėti su manim apie viską kalbėt ir stengtis atsiskleisti.. Aš klausiu jo, kodėl jis taip daro, o jis to paaiškinti negali. Gal jis nenori pasirodyti man silpnas ir dėl to slepiasi, aš nežinau. Bet nuo tų dingimų man visada atrodo, kad nerūpiu aš jam ir jis dar nervinasi, kad aš pykstu.. Bet kaip man nepykt? Tai man nieko nesakyt jam kad dingsta savaitei ir jam nesvarbu būna, ką aš tada veikiu, kaip gyvenu?
