Nusivyliau panomis
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pastaruoju metu nusivyliau visomis savo draugemis: nuolatines dramos, pykciai, pavydas ir melas… ar cia pas visos panas taip ar man cia su draugemis taip pasiseke?? Pati megstu kartais padraminti,bet jau geriau sakau tiesa, negu meluoju…
Mano istorija: turiu toki ale artimu draugiu rateli. Esam visos pazistamos dar nuo vaikystes, per pastaruosius 2 metus kiek nutolau nuo ju, nes daug mokiausi, beveik is visko lankiau korepetitorius, laikiau 6 egzus.. tai suryjo gan nemazai laiko. Kai mano drauges susitikdavo vos ne kasdien, tusai kiekviena savaitgali, as sau leisdavau tai zymiai reciau, tai taip išėjo, kad kiek nutolom, jos susirado nauju draugu, as ir kelis. Baigesi visi egzai, vasara, emem kiek daugiau bendraut, bet nebeapseinam be dramu, ale esu ju gera drauge, ale ne.. i akis sako, kad nori bendrauti, bet vienur kviecia, kitur ne, nuolat kazkokios intrigos vyksta.. pvz: viena is ju netycia uzsimine apie palanga, kad visos vyksta. Na ka eme ir mane pasikviete – matyt is reikalo. As aisku apsidziaugiau, visai norejau vaziuot. Po kurio laiko staiga planai pasikeite: viena negali, kitos neislieidzia… po poros dienu gaunu vienos is draugiu girtos snap’us prie juros… nesuprantu.. nereikėjo manes kviestis tada, as pati nesisiuliau, puikiai suprantu, kad nutolok, mazai bendravom, kam tas melas…
siaip ziema buvo gan sunkus metas: sirgo mama, niekam nesakiau, bet karta uzsiminiau vienai is to draugiu ratelio, prasiau nesakyt, nes nesinorejo to gailescio, kalbeti apie tai su visais, namie jau to uzteko. Po keliu dienu didzioji dalis pazistamu zinojo… ner tokia didele paslaptis, bet vis vien nemalonu.. galeciau dar ir dar pasakot apie visokius pykcius del vaikinu ir t.t… kodel taip zmones elgiasi??
Atsikrauste toks vaikinas salia gyventi, mano kaimynas, irgi 12okas, ememe bendrauti, esam tiesiog draugai, tai nera jokiu dramu, pykciu, jei kas nepatinka – sakom tiesiai i akis, pakritikuojam vienas kita, viskas ok, susitinku su jo draugais, tai irgi kadangi zino, kad jo drauge esu, tai normaliai elgiasi. Gal man cia taip tik pasiseke, bet rimtai kodel visada tarp bobu vyksta kazkokios intrigos? Negi pas mane viena taip??
Op
Na, man per šiuos metus irgi vyko tokios dramos (kai kurios net identiškos tavosioms), todėl išvis nusprendžiau “užrišt” visas šitas draugystes su dviveidžiais ir nedėkingais žmonėmis. Ir būtent po tokių bendravimo nutraukimo įsitikinau, kad mano gyvenimas tik į gerąją pusę pasikeitė, nors dabar ir negaliu pasigirti draugų ratu. Laikui bėgant atsiras tokių, kurie vertins tave.
Todėl mano draugai-tik vaikinai.. Tarp panų taip visad…
Neturiu tokių draugių ir man galvos neskauda
as irgi
O siaip po vidurines taip visos ir atkrito
Kažkaip vaikinai gan paprasciau i viska ziuri, nera tu nesamoniu. Aisku, visko pasitaiko, bet ne tokiais mastais…
Dabar visur taip, dazniausiai pasiteisina mintis, kad merginu -draugiu buti negali, bet jeigu ir atsiranda, tai tokia viena gali buti, bet ne keletas. Gyvenk sau, nereikia niekam siknos laizyt
Aš neturiu draugių merginų. Visi draugai tik vaikinai, nes nepernešu dabartinių panelių. Vos ne kas antra kaip kalė elgiasi.
Mano geriausia draugė su mano vaikinu permiegojo. Teko labai nusivilti, po to santykiai su kitomis draugėmis savotiškai nutrūko – tai mokslai, tai laiko trūkumas – taip ir likau be draugių. Nors neseniai savo noru atgaivinau santykius su pauuglystės drauge – ji labai šauni mergina, dar neteko nusvilti. Bandau keisti požiūrį į merginas drauges, bet kol kas tai sunkiai pavyksta.
Užtat labai vertinu vaikinų kompaniją – paskambink jiems 3-čią nakties, ateis, paguos, neišsidirbinės.
Pasakai paslaptį – neišplepės.
Paklausi nuomonės – tiesiai šviesiai pasakys.
Ką aiškiai pastebėjau, tai kad vis tiek koks geras draugas vaikinas tau bebūtų, po kurio laiko vis vien savaime atsiras šiokia tokia simpatija ar aistra. Tai į gera tik tada, kai pati neturi mylimo žmogaus. O kitais atvejais dažniausiai dėl tokių dalykų tenka nutraukti draugystę;.
Kartais imu galvoti, kad vyriška draugystė kur kas stipresnė nei moteriška, nes merginų kolektyvas labiau man šiuo metu primena bjaurų gyvatyną. Ir tai ne tik tarp mano amžiaus merginų, bet ir vyresnėse moterų grupėse labai pastebima. Mano mamai irgi teko pasitraukti iš darbo, nes moterų kolektyvas labai bjaurus buvo.
Tikiu, kad yra geriausios draugės, bet tai labai retas atvejis.
Tad autorę tikrai pilnai suprantu ir linkiu nenusivilti – tikrai rasite artimą žmogų, kuriam galėsite išsipasakoti. Tai tiesiog laiko klausimas. O šiaip MD yra labai didelė merginų bendruomenė, pabandykite paieškoti panašių pažiūrų draugės, tikrai susirasite pašnekovę.
Aciu uz ilga komentara, is esmes dziaugiuosi, kad as ne tokia viena
O siaip kiek bijau tu romantisku jausmu, nes nenoriu visko sugadinti. O ir siaip jis mano vienintelis draugas – vaikinas, tai visa laika su juo leisti irgi negali jis savo gyvenną turi tureti.
Op
draugystė tarp merginų tikrai įmanoma, tik ją ir laikas turi išbandyti, ir pati turi atsisijoti, kas yra kas, ko tau pačiai reikia ir kas priimtina. daug mokyklos draugysčių baigiasi, nes dažnai draugaujama tik dėl linksmybių / įpročio. aš va klasiokę turėjau, su kuria beveik nešnekėjom. o kažkada jau keli metai po baigimo susitikom netyčia ir jau daug metų kaip puikios, labai artimos draugės esam.
dar vienas dalykas – draugysčių rateliai – dar retesnis atvejis. todėl pamirškit “seksą ir miestą” su visais žmonėmis skirtingai bendraujame – vienam sakom tą, kitam kitką (turiu omeny ne melavimą, o atvirumo lygį, temas ir pan., net humoras skirtingas) tai nieko keisto, kad atsiranda visokių nesusipratimų, nesusikalbėjimų.
man gyvenimas padovanojo net kelias itin geras drauges. beje – visos esam klasiokės, bet niekada nesusitinkam drauge, jos tarpusavy nedraugauja, tik aš su visom atskirai, nes per daug skirtingi žmonės.
žodžiu, nenusiminkit, dar yra laiko tikrai draugei susirast
Aš irgi gyvenime daug mėčiausi tarp ‘draugių’, kurios nuolat skaudindavo, keliai tai išsiskirdavo, tai vėl sueidavo. Galiausiai atradau savo geriausias, patikrintas laiko. Esam keturios ir žinau, kad bet kuriai paskambinus niekad neišgirsiu ne. Nors dabar nerealiai retai susitinkam visos kartu, nes gyvenimas išmėtė po skirtingus pasaulio kampus, be proto jas visas myliu.
Autore, nenustokit ieškoti. Tikiu, kad su laiku, jei tik to norėsit, atrasit drauges, kurios nesielgs kaip kalės. Laikas patikrina žmones, reikia tik kantrybės. Dar ne kartą teks nusivilti, kol atrasit tai, ko taip ilgai ieškot.
Kas dėl draugų-vaikinų, tai jie buvo mano atradimas paauglystėje. Su vaikinas viskas tikrai žymiai paprasčiau, deja, tik tol, kol vienas kažkuria nepradeda jausti simpatijos…
Man ir buvo toks metas Dabar apkritai draugių neturiu
Imanoma draugyste tarp merginu,jei yra pagrista abipusiu atsidavimu. Pati turiu drauge,kuri yra geriausia is geriausiu,jau 20+ metu. Ir niekas nepakeicia jos.
Turėjau ir aš tokių draugių Mečiau, gadino jos man gyvenimą
Va butent kai panos kurios gyvena salia manes sedi piknika darosi ir lakuojasi nagus lauke, as einu i stadiona ir zaidziu visa diena futbola, esu viena mergina ir puikiai sutariu su ten esanciais bahuriukais
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
