draugystė tarp merginų tikrai įmanoma, tik ją ir laikas turi išbandyti, ir pati turi atsisijoti, kas yra kas, ko tau pačiai reikia ir kas priimtina. daug mokyklos draugysčių baigiasi, nes dažnai draugaujama tik dėl linksmybių / įpročio. aš va klasiokę turėjau, su kuria beveik nešnekėjom. o kažkada jau keli metai po baigimo susitikom netyčia ir jau daug metų kaip puikios, labai artimos draugės esam.
dar vienas dalykas – draugysčių rateliai – dar retesnis atvejis. todėl pamirškit “seksą ir miestą” su visais žmonėmis skirtingai bendraujame – vienam sakom tą, kitam kitką (turiu omeny ne melavimą, o atvirumo lygį, temas ir pan., net humoras skirtingas) tai nieko keisto, kad atsiranda visokių nesusipratimų, nesusikalbėjimų.
man gyvenimas padovanojo net kelias itin geras drauges. beje – visos esam klasiokės, bet niekada nesusitinkam drauge, jos tarpusavy nedraugauja, tik aš su visom atskirai, nes per daug skirtingi žmonės.
žodžiu, nenusiminkit, dar yra laiko tikrai draugei susirast
(nežinomas) (archyvas)
