Ats:Edrus vaikinas

(anonimas) (archyvas)

Galėtum tiesiog pasakyt aš kažkada neturėjau ką pusryčiam duot, kelias valandas zyzė, nes galvojo, kad tiesiog tingiu gamint. Galų gale išėjom į miestą, nusipirko čipsų, siūlė man, neėmiau iš principo, nes žiauriai skaudu buvo… galų gale pilnom akim ašarų pradėjau vidury gatvės rėkt kad ir taip kai tik turiu pinigų visada priperku visko, kad jam būtų pavalgyt, o šįkart neturėjau. Tokios sakė manęs dar nebuvo matęs, bet situaciją pilnai suprato, kartu su manim tada apsiverkęs stovėjo…