pasimetus
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, ir aš atėjau su savo istorija čia, ir tikiuosi išgirsti Jūsų nuomones.
Tai pradėsiu, esu 22 metų, draugauju su vienu vaikinu nuo pat mokyklos laikų, jau 6 metus..
Dabar susiklostė taip, jog aš esu vienam mieste, jis kitam. Ir pradėjo lysti į galvą tokios mintys, jog nesu laiminga, jog galėčiau būti su kažkuo laimingesnė. Jog jis dėl manęs nesistengia, man su juo pakankamai neįdomu (net lovoje toks jausmas, jog esam sutuoktinai jau 20 metų). Net nebesinori jam nei rašyti, nei ką. Nežinau, kas yra.
Gal pasirodysiu pakankamai vaikiška, bet pagalvoju apie vaikiną, kuris tikrai būtų tas, kuris tikrai patiktų man. Linksmas, mokantis gerai elgtis lovoje, kartais ,kuris būtų crazy dėl manęs. Žodžiu, liūdna pasidaro.
O anksčiau buvo viskas gerai (nepaisant kokių 3 nesėkmingų bandymų išssiskirt.)
Nežinau, kas nutiko. Gal išaugau ir ta meilė pasirodė ne meilė. Gal per jauni pradėjom draugauti..
O bijau labiausiai, jog jei išsiskirsim, kad po kažkurio, tai laiko suprasiu, jog jis buvo tas. O bus jau per vėlu. Tas mane stabdo. Ir atėja vasara,o mano visos draugės turi vaikinus, tai kaip ir tektų nuobodžiauti..
Tiesiog, pasakykit, ką galvojat šia situacija. Nes aš pati savęs nebesuprantu. Ačiū, panos
nepagalvoji, kad pati ieškai priežasties išsiskirti ? garantas, kad jei būtumet dabar viename mieste, taip negalvotum…
Na argumentai “visos draugės turi vaikinus, tai vasara man išsiskyrus teks nuobodžiauti”, tai tikrai nepavadinčiau rimtu. Bet šiaip, na sunku komentuot, pati susivokti turėtum. Todėl kad čia gali būti du variantai: 1) kaip tu ir minėjai, per anksti pradėjote draugauti, ir išaugai iš tos “meilės”. 2) kad tiesiog atitolot, atšalot nes esate skirtinguose miestuose. Arba nusiemėt rožinius akinius, visgi santykiai nebūna metų metais tokie kaip pirmaisiais metais jie keičiasi, rutina įsisuka, galų gale ir vaikinai ne visi tokie romantikai, ar pakvaišę, kad nešiotų geles kasdien , stebintų ir panašiai. Suprantu esi jaunas žmogus ir tau pats tas dabar tokių metų visokių “crazy” nuotykių turėt, taigi ir spręsk ar visgi pabandyt viską atnaujint ir patirt tai su esamu vaikinu, ar visgi susirasti naują, kokio atrodo kad norėtum. Jei ir išsiskirsi o po to suprasi, kad visgi blogai padarei, tai dar niekas nuo meilės nemirė.. išskyrus serialuose. Išgyvensi, įtariu gyvenime nebūna “to, vienintelio”. Būna tiesiog tinkamu metu, tinkamo būdo, tinkamam kely pasitaikęs žmogus tinkantis tau. žodžiu
Palauk dar mėnesį – du ,žiūrėk kaip keisis tavo mąstymas , kaip elgsena,ka tada galvosi apie tai ,ka toliau daryti būti ar skirtis.
Visiems būna krizių , galbūt tu išvykai į kita miesta ,pamatei kažka,pajutai simpatija .. Bet gali būti apgaulingas trumpas susižavėjimas,galbūt reikėtų tik pasikalbėti su dabartiniu draugu?Kas tave neramina?Pasakyti ,jam kad norėtum daugiau dėmesio iš jo,daugiau kur nueiti ,daugiau kažką nuveikti ,planuoti ,gyventi ritmingesnį gyvenimą o ne stovėti vietoje.
Gali būti, nesiginčysiu. Bet iš kitos pusės, jis taip pat nesistengia pas mane atvažiuoti. Faktas tame, jog nebesistengiam vienas dėl kito.
Ir pradėjo lysti vien minusai, kurie ankščiau netrukdė. Per 6 metus gal kartą pavaišino kava,o aš jį kokį 10 kartų, už kurą jei , kur važiuodavom visalaik susimokėdavau. Gėlių gal 2 kartus gavau, kine nesam buvę. ah.
Ačiū Jums, Jūsų žinutė privertė susimąstyti. O dėl naujos simpatijos, tai tokios tikrai nėra. Gal gerai sakote, dar pagalvosiu, pamastysiu.
meile nelabai kvepia…bet gal ir meilė visokia būna? nesuprantu draugysčių per atstumą tai negaliu daugiau patarti…
Todėl ir neramu, nes pagalvoju, ar tikrai tokia meilė būna.. o kažkad daug šiltesni jausmai buvo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
