Nepykit už pavadinimą Nežinau iš kur kilo toks noras, bet labai užsinorėjau rašyti. Nors niekad to nedariau.. Gali būti, kad čia visai neįdomu, bet gal ką užkabinsiu Kelčiau mini skyriais.

#1

-Būtinai turim tai atšvęsti!-draugės akys sužibo tamsia spalva.

-Kristina, tau visos dienos nesibaigianti šventė. Turiu dirbti, ne taip, kaip kai kurie..-Nutęsiau svajingai prisiminus mūsų savaitgalį, – Su mielu noru ištrukčiau vėl pagulėti saulėje, pasidžiaugti vyrų dėmesiu ir panašiai, tačiau man tikrai reikia dirbti. Tai atrodo bus didelė šventė, o užsakovai neketina taupyti. Galėsiu laisvai pasireikšti, o aš dievinu, kai viskas mano rankose.

-Keista, kad tėvas tave įkalbėjo to imtis. Maniau, kai išsikraustėm, daugiau nenorėsi nieko girdėti apie savo šeimos verslą ir visas tas tradicijas,-jau rimčiau nutęsė draugė ir susmuko į minkštą fotelį.

-Nieks nesako, kad tęsiu tradicijas ir viską perimsiu. Tiesiog tas dvaras man artimas, juk žinai, kaip jame jaučiuosi… Kad ir kaip ten bebūtų, šiandien po pietų susitinku su užsakovu, nekantrauju pasinerti į darbą.- gurkštelėjau jau atšalusios kavos ir apsisukus nuėjau į savo kambarį.

Su tėčiu pasiūlymu sutikau tikrai ne dėl to, kad jam nusileidau, nors jis kaip tik taip ir galvoja. Nedegu noru perimti šeimos verslo ir visų turtų. Šeimos pavardė ir taip lyg šešėlis, persekiojantis mane. Mano brolis antras eilėje ir tokiu mano sprendimu labai džiaugiasi, atrodo, netgi labiau mane mėgsta, nors ir tokių mūsų santykiu nepavadintum broliškais. Vaikystėje aš ir Adamas buvome artimi, tačiau mano sunki paauglystė, po mamos mirties, nutraukė mūsų ryšį. Užsisklendžiau savyje ir neprisileidau nieko, mažai kalbėjau, mokiausi namie, buvau visai atsiskyrus nuo visuomenės. Tėtis ėjo iš proto, vedėsi mane pas visus psichologus, nuo kurių tapdavau dar uždaresnė. Man reikėjo jo šilumos, nors tėtis niekad to nesuprato, manė jog daktarai gali išspręsti viską, nors viskas, ko man reikėjo, tai jo dėmesio… Adamui netektį išgyventi sekėsi daug lengviau, jis buvo jaunesnis, dar visai vaikas, tad dauguma prisiminimų tiesiog su laiku išsitrynė. O aš ją vis dar pamenu. Jos šiltas rankas, gilų, sodrų balsą…

-Ką ketini rengtis? –nutraukė mano mintis į kambarį įėjusi Kristina. Ji lengvai išsitiesė ant mano dvigulės lovos ir sujaukė pedantiškai paklotą lovą. Susiraukiau.

-Galvoju apie tai..- priėjus prie spintos, nukabinau juodą kostiumėlį iš dviejų dalių – pieštuko formos sijoną iki kelių ir įliemenuotą trumpą švarkelį. –Galbūt dar balta palaidinė ir juodi Jimmy Choo…

-Sakyčiau per oficialu, galbūt šią suknelę?-Lengvai nušokus ji nukabino mano mėgstamą kreminę, prigludusią suknelę iki kelių, šiek tiek atvira nugara,-Su ja, tu tokia sexy!- šmaikščiai mirktelėjo draugė. –Be to, šiandien baisia karšta…

Pasinaudojau proga parodyti puikiai įdegusį kūną, tad apsivilkau Kristinos siūlytą suknelę. Atrodau ir elegantiškai, profesionaliai ir seksualiai. Man patinka.

Pasirinkau tuos pačius juodus Jimmy choo ir juodą rankinę. Savo šviesius plaukus susukau į tvirtą kuodą, tačiau palikau kelias sruogas lengvai kristi. Makiažą pasirinkau įprastą, šiek tiek paryškinau akis, skruostikaulius ir lūpas perbraukiau blizgiu.

Kristina palinkėjo sėkmės ir kantrybės, mat žinojo, kad turčių įgeidžius nelengva pildyti. Apie šventę težinojau tiek, kad tai bus auksinės vestuvės. Manau susitiksiu su jais pačiais, aptarsime svarbiausius reikalus, kad galėčiau imtis organizavimo. Jie numatė liepos 25-ąją, tad turiu daugiau nei mėnesį, kuo esu nepatenkinta, nes suorganizuoti ką nors panašaus reiktų mažiausiai pusės metų.

Įsėdau į savo fiat 500 ir palengva pasileidau link savo kelionės tikslo.