O dieve, na tokioj situacijoj nebuvau, bet pletkų aplinkos man yra pažįstamos . Vieną kart mokykloj paprotinau merginas, dėl apkalbinėjimo tai tik pabandė nevykusiai pasijuokt. Žodžiu neperauklėsi, bet gali priverst pažiūrėt jas į save iš šono, bet gali būti, kad ir pačios supranta, jog yra bjaurios. Ateitum vieną dieną kai kokios nors iš jų gimtadienis ir nupirktum žurnalą žmonės ar kokį nebrangų laikraštį, įteiktum prie visų sakydama “Štai gal ne visų metų mėdžiaga pletkams, tačiau vis įkvėpimo šaltinis”. Arba kaip tik nupirkt kokį brangesnį iliustruotą mokslą, psichologija, iliustruota istorija ir pacitavus keletą jos nereikšmoingų pletkų apie betką, pasakysi, kad dar ir tokių dalykų pasaulį vyksta, ir žmonės ir tokiomis temomis domisi. Būtų toks įžeidimas, kad manau daug kas atsimintų. O pati nepasiduok pletkams, tas posakis “nėra ugnies be dūmų” yra neteisingas, kiek pati apie save visiškai naujų dalykų sužinojau . Išdidžiai praeini ir net nebandai atsikirtinėti. Arba kitą kart galima ir pasakyt “Einu su bendradarbiu į kavine, gal ir tu nori? Uždegsim tau žvakute, įduosim į rankas pastovėsi…”
