Nu jobšikmat, yra moterų, kurios norėjo šeimos, bet joms nesusiklostė likimas ir taip, gal jos visą gyvenimą pavydi ištekėjusioms ir “eitų už bet kokio”, bet yra gi ir tokių, kurios GERAI BŪTI vienoms, negi taip sunku suprast, kad pasauly milijonai skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, norais, gyvenimo būdu? Ir kam reikia to paniekinamo tono, tų menkinančių žodžių? Ar geriau nuo to jaučiatės, pažeminamai kalbėdami apie žmones, kuriems jų ar ne jų noru susiklostė gyvenimas “ne kaip daugumos”? Niekad nesuprasiu, iš kur tas pyktis, neapykanta, noras kitaip galvojančius “atvesti į doros kelią”…..
(nežinomas) (archyvas)
