Sveiki visi,pastaruoju metu labai domiuosi tokiais egzistenciniais dalykais,manau del to,kad teko susidurti su daug pokyciu savo gyvenime,bet labiausiai kankina toks baimes jausmas- ar as esu savo kelyje,kaip atrasti ramybe ir dziaugsma paprastuose dalykuose,pastaruoju metu isvis atrodo,kad esu vienisa,neberandu kalbos net su artimaisiais,….Isvykau i uzsieni pas vaikina,su kuriuo buvom pradraugave 3 metus,cia pragyvenome kartu dar 3 metus ir jis mane paliko.Niekada nenorejau isvykti is Lietuvos,isvykau vien del jo noro cia gyventi,o dabar issiskyrus atrodo kad noreciau grysti..bet tektu stoti mokytis,aisku mokslu kainos taipogi nemenkos,veliau tektu ieskoti darbo,kad bent jau mokslai kazkiek atsipirktu,o ir tevu visa gyvenima nebusi islaikoma..Aisku,kad cia uzsienyje lengviau isgyventi,galima sau daugiau leisti,o jauniems atrodo isvis visko norisi,visko reikia..Bet kazkaip jauciuosi ne savame kailyje,atrodo nors ir tie trys metai cia,bet jauciuosi lyg ne savo vietoje..Kad bent jau butu kazkokios didesnes garantijos Lietuvoje,tikrai nedvejociau..

Ar kazkam teko apsispresti,likti uzsienyje,ar visgi grysti i Lietuva,kad ir kaip sunku butu?

Labai butu idomu isgirsti jusu apmastymus ir isgyvenimus,lauksiu visu pasisakymu