Pritariu merginoms, kurios sakė, kad esmė – pasitikėjimas savimi.
Pati turėjau labai nemažų problemų su oda, praėjo daug laiko, kol radau būdą ir sutvarkiau, bet svarbiausia, kaip ir kažkuri panelė minėjo- kad blogiausiais odos laikais (dabar pasižiūriu foto ir bloga pasidaro) – bendravau net su keliais puikiais, protingais ir išvaizdžiais vaikinais, kurie mane buvo įsižiūrėję. Esu neblogų veido bruožų, geros figūros ir visai nieko plaukų ( ), tačiau oda iš tikrųjų buvo tragiška — IR JI NEPAMAIŠĖ. Net ir kai nepavykdavo užmaskuot gerai..
Vėliau būdavo, draugas sakydavo “blemba, kaip tave beria”, bet kažkaip vis vien mylėjo, cha
Tad būtent iš santykių su vaikinais pusės kalbant – turi keistis psichologiškai. Taip, psichologas neišgydys odos, bet protingiems vaikinams reikia ne tobulos odos savininkės, o įdomios ir fainos merginos.
P.S. Būk stipri! Per daug pesimizmo tavo žinutėse, išgyvendink tai! Sėkmės dideliausios
