(nežinomas) (archyvas)
Na, aš kokius pirmuosius 6 metus apskritai didžiąją laiko dalį praleidau pas senelius, mamą matydavau geriausiu atveju tik savaitgaliais (studijavo). Vėliau augau su ja. Gimė ir brolis… Buvo visokių antrų pusių, aišku, bet daugiau mažiau nenusisekę tie visi santykiai mamai buvo. Tėvą mačiau tik visai mažytė, po to kelis kartus dėl alimentų ir… viskas. Bet, žinok, nemanau, kad tai pakeitė kažkaip mano požiūrį į vyrus. Atvirkščiai, gal net tai padeda labiau vertinti žmogų, kuris yra šalia ir mane myli, ieškoti kompromisų buityje, labiau vertinti šeimyninius santykius, mamos pastangas mus užauginti dorais žmonėmis.
