kada supratot, kad tai TAS?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
nagi panos, labai įdomu padiskutuoti, ar gali taip būti, kad iš pirmų pokalbio akimirkų imi ir supranti, kad tas vyriokas — būtent TAS išrinktasis? galbūt kai kurioms tai užtruko labai ilgai? Pasidalinkit gražiom istorijom prieš miegą.
Supratau, kad tai tas mano žmogus, kai supratau, kad tikrai norėčiau su šiuo žmogumi turėti vaikų
As siandien supratau, kad nebe tas….
Mes su vyru per pirmaji susitikima kalbejomes nesustodami, buvome visiskai laisvi, atsipalaidave ir atrode kad esame jau daugybe metu pazistami. Supratome, kad norime toliau bendrauti… taip praejo ir 10 metu
Dar vis laukiiu TO..
O aš susitikau ir supratau pas draugę… Linskmai vakarojom, vakarojom, kol ji paprašė atnešti iš sandėliuko kažko. Nuėjau, atidariau tokias užuolaidas ir kad ir kaip juokingai beskambėtų ten stovėjo jis Pamačiau tą tamsų gymį ir nuo tos dienos su ponu NUTELASU nesiskiriam…
einu as is temos, negaliu klausyt DDD
pati nesupratau dar kas ivyko…
nutelasu geeeeeeras.
o aš kažkaip jaučiu, kad tik pamačius jo nuotrauką, visas pasaulis apsivertė aukštyn kojom…
Gali drąsiai pasipasakot, patarsim, paguosim
Buvo labai keista, kad galiu taip laisvai, lengvai, paprastai bendrauti su vaikinu. Buvo keista ir tai, kad laikas su juo susitikus tiesiog tirpte tirpo, buvo viskas įdomu ir kažkaip gera iš vidaus Taip ir supratau, kad tas žmogus man tinka, kad noriu jo, noriu būti su juo. Tikiuosi, kad jis ir bus TAS vienintelis, bet tai gyvenimas parodys
kaip gražu (: dar dar dar!
aš kažkaip maniau esu nenormali taip pasijutus po pirmos bendravimo dienos. pasirodo, ne tokia išskritinė…
Netikiu, kad gyvenime yra tik vienas tau skirtasis, manau su daug zmoniu gyventi galima. O kiek reikia isgyventi, kad suprastum, kad visa likusi gyvenima kartu praleisi cia irgi ivairiai. mano tevai issiskyre po 15 metu, nors visiems isskyrus juos buvo aisku, kad jie netinka vienas kitam Mes su vyru kartu jau greitai bus 8 metai ir nuo pirmos pazinties dienos draugavom Viskas buvo taip paprasta geraja prasme Nuo pirmos dienos norejom buti kartu
As manau, kad tai tas kai jau nebekyla klausimas- ar tai tas?
Blem panos… Liepos men butu 6 metai, kai mes kartu. Tie santykiai tokie komplikuoti buvo . Nors suprantama, man 15, jam 18 beeet as isaugau ir kazkaip pasikeite poziuris i viska. Atrodo subrendom ir viskas kitaip: tokie skirtingi… Buvom ir nutrauke santykius, bet per sias kaledas jis sako bunam, negalim vienas be kito. Planavom gyventi, susituokti kita vasara. Bet tas skirtumas tarp musu: as tokia tikrai su charakteriu, nagla ir pan. O jis ramesnis, issilavines ir t.t. Man truksta is jo vyriskumo, atsakomybes, tokio tvirtumo. Tai jausmuose pasimetes, tai tas, tai anas. As santykiuose kaip vyro vietoj jauciuos Nesijauciu saugi. Na nepratusi po isisikyrimo prie tokio tipo vyru. ir jis sako, kad as per metus laaaabai pasikeiciau. Na taip, atsiduriau visai kitoj aplinkoj, viskas pasikeite ir dabar i gyvenima kitaip ziuriu. Tai jam matai tokia netinku, sako as tau ne koks mafijozas…
Stengiausi del musu, tikrai nuosirdziai… TIKRAI. Tik kad neliko tai ivertinta. Siandien sueme toks pyktis, isiutis – net is palangos su mikriuku grizau. Pasakiau, kad nebeturiu jegu ir negaliu gadintis nervu, nevertini, ka turi. Jo atsakymas toks cinskas buvo…
Atsiprasau, kad isiverziau i sita tema, bet po anonimu sleptis nesiruosiu. Nerisliai gal viskas, bet rankos dreba…
Nuo 9 metu jus kartu?
dieve, man iškart atsirado mintis — tai TAS!! negaliu sulaukt rytojaus, kai pagaliau stoty apsikabinsim.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
