Kaip nustoti būti prielipa?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos : )
situacija gan vaikiška, mum abiem po 23, draugaujam labai nesenai, pats gražumas dabar… bent aš manau, turėtų būti… Kai kartu sutariam tobulai… aš būna tik užsiraukiu dėl kažko, bet ir tai dažniausiai juokais… visi pykčiai kyla tik dėl susitikimų… tik pradėję susitikinėti ištisas dienas buvome kartu, beveik visada pas jį, kažkur su draugais ar pan… pabūdavau, dieną pas jį, dieną namie, galiausiai dvi pas jį vieną namie ir pan, vis rečiau grįždavau… atrodė, kartu begalo gera… tačiau jis jokių darbū nepadarydavo su manim, o kadangi dirba namie daug… aš,žinoma, irgi nekažką padarau… Ir jis užsiminė, kad per dažnai būnam kartu… kad jam baisu, kad čia negerai tiek kartu būti … jo palyginimas : man, tarkim, patinka gerti degtinę, tačiau ar būtų normalu, jei gerčiau ją ištisai, kiekvieną dieną?
ir sako, kad reikia mum kartais ir pabūti atskirai, kad jis turi savo darbū ir tai nereiškia, kad jam nepatinku.
BET mano kvailas charakteris to nepagauna. Kaip nustoti pykti dėl to ?
Mes internetu ar telefonu tik porą žodžiu pasirašom, jis parašo, bet kažkaip taip atmestinai atrodo. ( Bet vėlgi gali būti, kad pučiu burbulus).
Dabar nuo vakar dienos nesimatėm , ryt nesimatytsim ir man čia taip daug atrodo, esmė ,kad šiandien jis nedirbo ir man pikta, kad nesusitikom? ar aš labai nenormali? kaip išmokti nebūti tokiai?
P.S veiklų aš turiu..turiu savo verslą, visą laisvą laiką be jo kažkur išeinu ir pan. Bet, rodos, geriau būčiau su juo
MANIAKĖĖĖĖĖĖĖĖĖ?
IDIOTEEEEE.
…įmanoma ir tai, bet šeip norėjau patarimų labiau, nei diagnozės.
Tiesą vaikinas sako. Kas per daug – tas nesveika.
Nėra taip, kad tu jam nerūpi, bet be tavęs jam egzistuoja ir kiti svarbūs gyvenimiški dalykai, kurie, kaip matau, nukenčia. ;} Linkiu jausti saiką ir stengtis subalansuoti susitikinėjimų laiką, nes galit ir nusibosti jam ankščiau laiko.
suprantama situacija ir visai ne idiote, kaip cia parase komentuotoja. as su saviskiu 3metai kartu, bet man turbut paveluotai atejo noras istisai but kartu vis susigalvoju kazko, del ko turim susitikt, o jei nesusitinkam, tai zinutes ar paveiksliukus su sirdutem siuntineju “
Galiu prisipažint, kad kažkada ir man ši problema buvo aktuali Jau taip prilipdavau prie tuometinių merginų, kad nebelikdavo laiko nei draugams, nei mokslams, nei dar kam nors. O dėl patarimų, tai nėra čia ką patarti – išaugsi.
Autore, galiu paguosti… Aš su vaikinu nuo draugystės pradžios taip : ) Tiesą sakant, ne taip, o dar rečiau matomės ir nors jis gyvena tik 10km nuo mano namų, turi labai daug darbo ir negali skirti man ypatingai daug laiko. Susitinkame tik savaitgaliais, pasibūnam, atsibūnam ir tada vėl 5 dienos atskirai. Šiek tiek susirašome, bet kadangi aš pati nematau tame prasmės, tai bendravimas telefonu šaltas. Iš pradžių man trūko jo, nes sunku buvo prisileisti, negalėjau priprasti prie to, kad mes pora. Dabar, kai praėjo metai tokio bendravimo, situaciją vertinu labai teigiamai : ) Užtenka laiko sau, draugėms, šeimai… Viskas puiku : ) O ir susitikimai su juo jaudinantys. Galiu sveikinti, kad išsirinkote tikrai šaunų vaikiną, kuriam ne tik malonumai galvoje… Tai yra tikrai labai šaunu! : )
Darbū????
… jei čia viskas, ką sugebi pakomentuoti tai geriau patylėk : ) nes atrodo nuodemė raides supainiot, kurios šalia viena kitos …
tai tiesiog rečiau susitik ir viskas vėliau priprasi
keista kaip tu sugebi ir savo verslą turėti ir kartu vaikino prielipa būt aš dirbu paprastą darbą nuo 8 iki 17h, su vaikinu susitinkam toli gražu ne kiekvieną dieną ir tai daug ko nespėju pasidaryti.. Na bet jeigu atsakius į tavo klausimus, manau, kad laikas truputį suaugti, kas bus jeigu draugui reikės į komandiruotę išvažiuoti ar ką. Aš suprantu, kad norisi be perstojo būti kartu, bet leisk truputį jam tavęs pasiilgti, jeigu jau jis sako, kad jam reikia daugiau laiko, tai parodyk, kad supranti jį ir palaikai, nes vyrams pernelyg didelis, priverstinis dėmesys greitai nusibosta ir jie automatiškai pradeda jo vengti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
