Del sportavimo

Dėl kelių priežasčių. Užaugau šeimoje, kur sportas buvo „tinginystė“ ir „miesčionių išmislas“. Tai nuo mažens buvo įdiegta, kad sportuoja tik tie, kurie neturi ką veikt. Na maždaug jei nori pajudėt, tai eik žolę nupjauk, obuolius surink, daržą ravėk ir t. t. Nors dabar protu suvokiu, kad čia kvailas požiūris, bet manau jis man padarė daug įtakos ypač jaunystėj.
Sportuot pradėjau tik susidūrus su sveikatos problemomis. Iki tol nepasistengdavau atrast tam laiko. Nes tai darbas, tai namų tvarkymas, tai norisi pakeliaut, o sportui laiko nėra. Na bet parėjo sveikata, tai dabar savo kailiu patyriau, jog GERAS kineziterapeutas ir tikslingai parinkti pratimai tiesiog KEIČIA gyvenimą! Cha cha, dabar visiem rekomenduoju eit pas savo kineziterapeutą, kad sudarytų sporto programą. Ypač jei prie kompo dirba, ar jau kažką skauda.

Gal ir kuprinimasi kineziterapeutas padeda sutvarkyti? Belenkaip itempti peciai, atrodo viena diena jau nebeeis issitiesti fiziskai nugaros 😔

Nepatinka, nuo vaikystės buvau paskutinė kūno kultūroj

sporto niekada nemegau, bet esu aktyvi palyginus, kasdiena stengiuosi 10km nueiti. Negaliu tiesiog vietoje buti,man reikia judeti.
Bet i sale neinu, kazkaip na pasimti svorius ir kilnoti, mane neigiamai psichologiskai veikia.
Bet kinezioterapiauto „sportas” realiai yra lengva manksta, tiesiog turi teisingai daryti. Jei visada sedimas, tai privalai pajudeti, bet cia pats pasirenki kaip. Svarbu judejimas butu teisingai atliktas 🙂

Anonimas

sporto niekada nemegau, bet esu aktyvi palyginus, kasdiena stengiuosi 10km nueiti. Negaliu tiesiog vietoje buti,man reikia judeti.
Bet i sale neinu, kazkaip na pasimti svorius ir kilnoti, mane neigiamai psichologiskai veikia.
Bet kinezioterapiauto „sportas” realiai yra lengva manksta, tiesiog turi teisingai daryti. Jei visada sedimas, tai privalai pajudeti, bet cia pats pasirenki kaip. Svarbu judejimas butu teisingai atliktas 🙂

Na, čia turbūt kiekvienas sportą skirtingai suvokia. Nekalbu apie varžybas ar kažkokių rekordų siekimą. Man ėjimas pas kineziterapeutą atrodo logiškiausias žingsnis, net prieš einant į sporto salę. Nes jis parinks reikiamus pratimus, pamokins kaip taisyklingai juos atlikti ir t. t. O ar tai bus lengvas ar sunkus sportas – priklauso nuo tavęs. Intensyviai po traumos reabilituojantis tai kas antrą dieną po 1,5 val. prakaitą liedavau salėje. Iš pradžių juokingi pratimai buvo – pakelt koją, o aš ten dantis sukandus stenėdavau 😀 Bet po to vis sunkėjo, sunkėjo ir pabaigoj jau svorius kilnojau kaip ir „normalūs“ salės lankytojai, pastebėjau, kad po manęs vyrukai net nuima svorio… Tai sakyt kad koneziterapeuto sudaryta programa yra „lengva mankšta“ tiesiog nėra teisinga.

Kas klausė dėl nugaros tiesumo – aš kaklą išsitieinau su sportu ir vitaminu D. 🙂 Nes jau turėjau „kuprelę“. Pasirodo, vitamino D trūko. O pasportavus ir esamas sulinkimas išsitiesino.

kiek man teko susidurti ir artimiems, tai lengva manksta ir buvo. O jei sporto sale eini ir su treneriais dirbi, tai ten jau sunkesni pratimai.