Tiesiog galvok apie save, lepink save, keist kazka savo gyvenime kad paciai idomu butu gyvent, pvz as labai sureiksminau savo groži, lepinu kiek tik galiu, noriu but pasitempusi, o del pasimatymu jir nepades zinau is patirties, bet bendravimi su kitais, kurie paskambintu parasytu, kavos atsigett ar arbatos pasiulytu reikia kad atsirastu toks pati buvau su vaikinu beveik 3metus. Ir jau nebe kartu metukai, dar pries kokius tris menesius galvojau neimanoma man jo pamirsti)) pagalvojau kirk lendu jam i akis rasau, skambinu sakau kad myliu i tai nereaguoja, vrliau supratau kad man nereikia sito, ir savo uzimtuma suaktyvinau, ir dabar as dziaugiuod gyvenimu viena vistiek zinau kad bus laikas ir atsiras tas zmogus kuris suzaves mane) o dabar dziaugiuosi vienatve ir lepinu save) jei imsit vien apie ji galvot ir nieko daugiau noresi su juo but ir griausi save, tai po kutio laiko nebegrazi sau liksi, sustorrsi ir galu gale galvosi kad tau depresija. tas pats ir man buvo kad vaikinas del daug ko kaltino mane, istikruju mylrjau labai, rodydavau tai, bet prisipazystu tikrai kartais buvau savanaude, galvodama apie save daugiau, nesistengdavau per daug del namu bluzginimo, o del maisto palepint palepindavau bet nemegstu virtuvei sukiotis daznai) tai yo faznai it nedarydavau… )
