Pagrinde del anytos ir issiskyrem, kasdien del jos kisimosi pykdavomes. Tai kai issiskyrem, parasiau as jai emeila, ir isdesciau viska, kas ir kaip, kad visa laika kisosi, ir iki dabar zinau kad vyrui varo ant manes, o taip tik dar blogina santykius, nes jis yra tarp dvieju ugniu. Tarp seimos ir mamytes. Skamineja ji visai mano giminei ir pasakoja, kad jos sunu isvariau is namu Zodziu, visiskai su ja nebendrauju ir nemanau kad kada bendrausiu. Beje, uosvis toks pats nenormalus.
Labiausiai tai su patarimais ji mane vare i kapus. Gyvenam uzsieny, su vyru dabar atskirai, jis laiko vaikui neturi, tai sakau pasamdyk aukle, kad pabutu. Tai jau mama skambina, sako galit man atvest vaika, i Lt auginti.. Galvociau juokauja, bet ji tai pasake kaip normalu dalyka. Vestuvese irgi dirigavo viska. O vyras bijojo zodi pasakyt, tai ir esdavomes del jos, bet dabar jau viska jai pati pasakau, ir jauciuosi issilaisvinus is to suvaidinto “malonaus” bendravimo.
