(nežinomas) (archyvas)
Dieve, ir kodėl mums tokia kančia… Paauglystėj man būdavo iki vėmimų, alpimų, nes skausmas siaubingas, net akyse temdavo, ar verki, ar meldiesi, niekas nepadėdavo.. Vienintelis dalykas – žvakutės arba suleidžiami vaistai, nes tik išgėrus tabletes, iškart viską išvemdavau (skrandis ir taip jautrus, o tomis dienomis dar pajautrėja). Dar kas mane erzina – siaubingas kraujavimas, 2-3 sirgimo dienomis geriau niekur neiti, arba tenka kas pusvalandį bėgioti į tualetą, nes kitaip kraujo bala gali būti Todėl geriau vengiu kur nors eiti išvis…
