Esu nervuota, pikta, todėl nutariau pasidalinti savo mintimis ir gal sulaukti panašių istorijų

Aš nesuprantu, kaip žmogus gali vieną dieną aiškinti, kad myli, pirkti gėles, rūpintis ir tt., o kitą dieną sėdėti šaltu veidu ir teigti, jog nebenori stengtis, nors dar yra jausmų. Kas blet su ta priešinga lytim negerai?? Ir dar kasdien turėsiu matyti šmikį (grupiokas), tai širdy dar vis knibžda tas “gal, po kiek laiko”… Argh, nusirausiu plaukus nuo galvos.