Kaip gyventi po/per skyrybas?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, tikiu, kad cia yra ne viena moteris, kuris isgyveno skyrybas (kalbu apie santuokos isirima, ne apie draugyste). Kaip tai istverete procesa? Jausmus po to? Ka darete, kad ”uzgniauzti” skausma? Ar greit ex susirado kita, kaip tai pakelete? Kaip reagavo i viska vaikai? Pasipasakokit
Dar klausimas, ar manote, jog verta kreiptis i psichologa? Ar jie realiai gali padet?
Kaip tik isgyvenu si meta…
Uzjauciu jus… Kreipiates pas psichologus, ar pati bandote kazkaip susitvarkyt su savimi?
Tik nelyskit i naujus santykius. Pirma susivokit ir isgyvenkit situos jausmus. Psichologas padetu. Ir galu gale tai nera pabaiga o naujo etapo pradzia. Cia jau kaip paziuresite. Ir nebutinai naujas etapas bus blogesnis, gal atvirksciai – kitoks. Nes ano jau nepakartosite. Ir nereikia kartoti ar bandyti ieskot pakaitalo anam.
mano mama skyresi su tevu, kai buvo pragyvene kartu 20 metu.
Tevas kadangi buvo tironas namie – vis stipriau klimpo i alkoholi, sumusdavo, nuo pat jaunystes ir i kaire nueidavo, tai kai su juo issiskyre pirmus metus buvo euforijoj – mes visi ILSEJOMES nuo jo tiesiogine prasme.
Bet visos buities vezimas uzdeda nelengva nasta moteriai, veliau atgijo ir zmogiskas noras rasti tikra gyvenimo drauga… 3-4 metai buvo labai sunkus.. daug mama maciau verkiancia tiesiog del to, kad jai vienisa ar sunku… bet dave Dievas, aciu Jam uz tai, ir sutiko mama zmogu! ne tik kad verta, bet labai verta demesio!
gyvena jau kuris laikas kartu (gal kokie 5 metai), mano vaikai ji vadina dieduku ir mes visi dziaugiames, kad ji mum likimas skyre.
Patariu Jums islaukti, daugiau demesio skirti sau, o tuomet viskas sustos i savo vietas. Tik laikas zaizdas gydo… stiprybes Jums!
I naujus santykius net negaleciau dabar isitraukti, nes visus lyginciau su savo vyru, reikia kazkaip, kad jausmai jam nurimtu, o tik tada galvoti apie kitus, nors, tiesa pasakius, galeciau ir gyvent viena.
O del psichologo vis dar svarstau.
Dziaugiuosi uz jusu mama,kad taip viskas susitvarke
ir as labai dziaugiuosi.. man ramu del jos tuo atzvilgiu
skyrybos ne Jusu iniciatyva kaip supratu? vyras susirado kita?
Na svarbiausia priimti tai kaip nauja gyvenimo etapa, psichologas tikrai padeda jei esate linkusi pasakotis, as viska isgyvenu savyje, zinau, kad blogai, bet kazkaip neprisiverciu. Siaip save apgaudeju, kad viskas gerai, bet pasamone ir sapnai isduoda apie ka mano mintys. Praejo jau puse metu, bet dar nesijauciu gerai. Laime nera vaiku… O siaip is esmes, man geriau, kai salia atsirado zmogus, jis padeda pamirsti, parodo kokie gali buti normalus santykiai, kad nera ko gailetis, nes vienatve tikrai uzmustu…
Mano iniciatyva, nes jis paslydo.
Esu linkusi kalbetis, tai gal gerai butu issikalbeti psichologui, nes kol kas dar giminem nepasakem, tai kaip ir viska savyje laikau.
Tikrai, jokiu būdu nereikia nerti į kitus santykius….
Net ir noredama negaleciau.
Bet jeigu taip mylit, tai gal atleiskit ta viena nuklydima? na gal zmogus pasimoke…
na nera lengva ,bet skirybos ivyko mano noru as isejau is jo namu su dukra, nesam isiskyre oficialiai, bet metai jau kaip gyvenu viena su dukra, esu patenkinta ir nekeisciau nieko ka turiu db budama viena, antros puses neieskau nes man jos nereikia…. ateis laikas gal uzgims nauji jausmai…. buk stipri, juk givenime viskas vyksta ne seip sau, pakelk nosy ir ziurek i prieki,gyvenimas ties tuom nesibaigia, sekmes tau
Ne,taip negaliu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
