Draugaujame beveik 3 metus ir vakar buvo toks neeilinis įvykis. Vaikščiojome ir prie mūsų prisikabino paprastai tariant kažkokie tipai. Jų buvo trys – nelabai aukšti, bet stamboki. Pradėjo priekabiauti, neleido praeiti. Iš karto supratau, kad geruoju nesibaigs. Tačiau vaikinas negriežė dantimis, nei žodžio nepasakė iš karto paleido kojas į darbą. Labai greitai visus sutvarkė tiesiog, bet aš mačiau jo akyse labai didelę agresiją, visas veidas buvo tamsiai raudonas, iš burnos vos ne putos bėgo, prie pusiau gulinčių tipų jis kaip šuo pritūpęs buvo ir urgzti pradėjo – atrodė labai nesveikai. Nežinau kuo jiems būtų pasibaigę, bet atitraukiau jį ir nusivedžiau.

Pastebėjau, kad jis labai dažnai būna agresyviai nusiteikęs ir tik laukia progos kada kas nors jam kažką pasakys ar padarys, kad galėtų pulti, o kai puola, tai nesulaiko niekas. Esu vienintelė, kurios jis paklauso ir jeigu ne aš, jau galbūt jis būtų ir nužudęs ne kažką ne vieną kartą. Prieš mane jis nesmurtauja ir jeigu bent kiek apsipykstame, net rankos nepakelia – santykiai labai geri – aš suprantu jo pyktį ir gebu jį nuraminti. Tačiau prieš kitus žmones kai užsiputoja, tai neduok die… Ir elgiasi kaip nesveikas tiesiogine prasme – gali pradėti staugti kaip vilkas iš nervų ir ne tik. Nėra jis toks žmogus, kad iš oro prisikabintų, bet jeigu va tokie atvejai kaip vakar atsitiktų dažniau, visko gali nutikti – visą laiką kartu su juo nebūnu.

Taigi, noriu paklausti, ar galima jį apibūdinti žodžiu “psichopatas” ir kaip jam padėti? Pykčio priepuoliais jis būna ne žmogus, o gyvūnas pagal elgesį – be jokio gailesčio instinkto. Jis tai supranta, kaip minėjau aš jį irgi suprantu ir mes abu žinome, kad tai nėra gerai. Be to, jis grynas mizantropas yra – atsiskyręs ir aš jam viena kaip siena.