Santykių pertrauka. Į gerą?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, mielosios merginos.
Tiesiog buvo tokia situacija, kad su vaikinu labai pykomės, labai…Iš pradžių ir skyrėmės visam laikui. Galiausiai – nusprendėm padaryti pertrauką, kol viskas nuslūgs, o tada žiūrėt, ko norime vienas iš kito. Iš tiesų, nežinau, kaip elgtis šiuo laikotarpiu. Gal kuri nors iš jūsų turėjo tokią patirtį, ir gali man patarti? Pasidalinti savo išgyvenimais, kaip viskas klostėsi paskui?
P. S. Terminas nustatytas mėnesiui man 21. Jam – 24 metai.
kuris nusprendet daryt ta pertrauka? arba kuris inicijavo?
pyktis jau nieko gero, pertraukas daryt tuo labiau nieko gero…neskirti vienas kitam ir tiek
o kiek laiko pries tai draugavot?
Skyrybas inicijavo jis, nors ir pati apie tai mąsčiau, bet neturėjau drąsos pasakyti. Tačiau, vieną vakarą, jis man pats parašė, kad norėtų su manimi būti, nors kai kurios mano savybės jį “užknisa” dėl to jis siūlo visgi daryti mėnesio pertrauką…. Aš sutikau… Ir nežinau, ar teisingai pasielgiau. Bet, kaip kokia mažvaikė, myliu jį labai…
Draugavome beveik metus. Bet man buvo sunkus laikotarpis, buvau tikra žiežula. O ir jis neatsiliko. Pagaliau pradėjau gydytis dėl depresijos, matyt, jis dėl to ir suabejojo. Na, nežinau.
nezinau, niekad nesupratau as tu pertrauku, man tos susvelnintas skyrbu variantas cia.. nu reik tiketis, kad pabus be jusu, autore, kokia savaite ir supras ka prarado. tik jokiu budu nelyskit i akis, leiskit jam vienam pabuti. sekmes
Tiesą pasakius, aš irgi niekada nesupratau tų pertraukų. Dėl to ir klausiu forume nes neįsivaizduoju, kaip elgtis. Iš tiesų, tikiuosi,kad jis daugiau ar mažiau, per tą laiką, pasidarys man tuščia vieta…
paskutiniu savo sakiniu jus atsakete ko norit is tos pertraukos j
Įžvalgiai kalbate. Nors, iš kitos pusės, pažvelgus, kaip būdavo gera su juo, kai nesipykdavome, aš norėčiau viską atgaivint. Žodžiu, sumaištis tik nesuvokiu, kam jis tai pasiūlė. Kažkodėl nujaučiu, kad per tą laiką – aš iš dalies norėsiu būti su juo, o jis pasakys, kad nieko nenori…
Turi apsvarstyti ko tu ilgiesi… To gero laiko su tuo žmogum, ar ir pačio žmogaus. Jis per mėnesį nepasikeis, lygiai taip pat kaip nepasikeisi tu… Susitaikę gražiai gyvensit kiek? Mėnesį, du, tris, pusę metų, o paskui vėl pykčiai? O be to, visada maniau ir manysiu, kad jei kažkuri pusė siūlo “daryti pertrauką” tai reiškia nesijaučia visiškai iki galo laiminga, kažkas negerai santykiuose, arba gal atsiradęs trečias asmuo…
Liūdna, nes kiek teko stebėti tokių pertraukų, visos jos – tik švelnesnis būdas pasakyti ‘skiriamės’. Jei pora po to ir susieina kartu, tai laikinam. Tikiuosi jūs būsite išimtis, arba per tą mėnesį pati suvoksite, kad viskas tik į gerą. sėkmės jums
Na, man per savo rimčiausią draugystę teko turėt pertrauką, iš tikrųjų tai išsiskyrėm (mano iniciatyva), bet po kelių mėnesių atsitiktinai susitikom ir tada susiėjom dar keliems mėnesiams. Bet neišdegė, niekas nepasikeitė, problemos niekur nedingo, o jų spręsti jau turbūt nebebuvo noro, todėl išsiskyrėm visam, nors meilė begalinė buvo
Ech… Nagi, dar istorijų Pati norėčiau suprasti, ką tokiu atveju daryti ar nedaryti. Ir noriu daugiau pavyzdžių… Nes pačiai visokių minčių kyla.
As taip pat turejau pertrauka, viskas buvo mano iniciatyva, o jis tiesiog nepriestaravo. Taigi buvom atskirai apie 3menesius, o siandien jau pusmeti gyvenam kartu ar viskas bus gerai nezinau, bet dabar laimingai gyvenam… nebesikapstau taip praeity ir pertrauka buvo i nauda pazvelgti i save ir pradeti matyti ne tik JI ar MUS.
Pamenu as buvusiam siuliau daryti pertrauka ir jis man pasake, “ar meilei reikia pertrauku?”, va po tokio jo pasakymo ir supratau, jeigu tikrai myli zmogu (apie abipuse meile sneku), tai jokiu pertrauku nereikes. Mes su saviskiu irgi pykstames nemazai, bet tas toks pyktis, vis tiek, kad ir susipyke, kad ir nesisnekam, bet visur lekiam kartu ir vaikstom uz ranku susikabine.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
