teveliai, seneliai padeda.

Pasakysiu trumpai – viskas nuo pradžių : mokslai, darbas,nors minimalus pagrindas po kojom (išsinuomoti/ įsigyti būstą), santuoka, vaikai.

Mes taip kūrėmės, niekur neskubėjom.

darbu, darbu…jei jau jaunas neuždirbsi senatvėj visai ragai bus iš juokingos pensijos gyventi, tai ir draskomės per kelis darbus.

as is vis kazkodel nemanau kad tas pensijas gaus dar kazkas…

Reikia tik netingėti. Gal dabar jums atrodo sunkiau, bet einant laikui patys pastebėsit kaip viskas keičiasi į gerą kai netingi. Milijonų po kojomis niekas nenumes todėl tikrai stenkites kažką keisti. Šiaip dažniausiai jaunoms šeimoms padeda jų tėvai, bet negalima tuo naudotus. Reikia vadovautis savo galva.

studijos ir darbas vienu metu. Niekas nepadeda viską patys.

Kolkas sekasi Svarbu vaikais per anksti neapsikraut kol nėra itin gerų pajamų ir bent su išsimokėjimu pirkto būsto

butent, pagal siuolaikinius tempus, nervus, dauguma is musu ne nesulauksim tos pensijos, o jei sulauksim tai invalidai juokas juokais, gaila man visu zmogeliu, psichologu kabinetai pilni jaunu zmoniu ir nesistebiu visai

o atsakant i temos klausima, taip pat kaip ir kelios atsakiusios, draskai per darbus, taupai, neislaidauji, tiksliau nieko sau neleidi, nuomuojies buta ir kolkas nematai nieko sviesaus soriukas uz tokia pesimistine gaida

iki to laiko kol pasensit sodra senai zlugus bus ir nebus jokiu pensiju . geriau atskirai i kokia saskaita kaupti senatvei, bet tik ne tiketis kad valstybe mokes pensija, nes nemokes.

darbas-mokslas-darbas… buvo momentu kai teko nemiegot po dvi paras… diena studijos po studiju per nakti darbas ir t.t. kai nori viskas imanoma. baigus mokslus buvo lengviau. jau buvo patirties darbe jau daugiau laisvo laiko tada iskart geresnis darbas paskui dar geresnis..

Pradėjom jau dirbdami išsinuomavę butą, po biški susipirkom buitinę techniką, indus, baldus, įsigyjom mašiną, poto įsijungėm taupymo rėžimą. Po kiek laiko nusipirkom savą būstą, po biški į jį įnešam remonto, svetainė dar be baldų, visus finansus dalinames, nieko neplanuojam į priekį, viską po truputį

susilaukem dukrytes,isvaziavom i norvegija,kolkas viskas tvarkoj

Pritariu kaprizingaa nuomonei. Viskas savu laiku, svarbiausia neskubeti prisipikti visko ir daug daug stengtis abiems. Ir viskas bus pasiekiama. Dar pries metus man atrode kad neimanoma sutaupyti bustui. Bet labai stengiantis pasirodo imanoma. Jei taip ir toliau seksis, ( nors dirbam paprastus darbus) tai planuojam per 5 metus sutaupyt busta, tuo paciu dabar nuomuojames

Ir auginam du vaikucius.

Nors mes dar tik stojames ant koju po truputi, bet matau kad viskas eina i prieki, bent po kelis zingsnelius, tai vadinasi viskas imanoma reikia tik moket gyvent ir taupyt,.

Mes pradejom draugaut 19m nieko neturejom, as mokinausi vyras veike viska kas imanoma, uzsienis, statybos, taksavimas, masinu verslas… gyvenom beveik 5m su tevais, as dirbau, pastojau, issinuomavom buta, gyvenom jame 3 metus ir pagaliau nusisupsojo laime isigijom savo namucius is savu pinigeliu!!!viskas su laiku

čia irgi ne išeitis pagalvokit, kiek buvo galima už dešimt litų prieš penkis metus nusipirkti, ir kiek dabar, pinigai nuvertėja, po penkiasdešimt metų tie sukaupti pinigėliai, kuriuos mes dabar taupysim, gali nulinę vertę turėti diskutuotinas reikalas čia..

mes su vyru dar tik bandom stotis ant kojų lengva nėra, abu studijuojam, dirbam, tėvai kažkiek paremia, bet labai mažai… kol kas užtenka viskam, pragyvenimui ir pramogoms užtenka, abu dirbam darbus, kuriuose atlyginimas priklauso nuo mūsų paskirto tam laiko, tai labai svyruoja, ypač jaučiasi per sesijas ir per ‘zavalus’ su mokslais, bet gyvenam, nesiskundžiam, stengiamės, kad ateity būtų geriau