Būtinai nueik. Joks čia ne santykių jaukimas.
Turėjau panašią situaciją, tik tiek, kad tarp manęs ir mano vaikystės draugo nebuvo jokių simpatijų, visą laiką buvome tik draugai. Tačiau taip nutinka, kad kai suaugi, įsisuki į darbus, mokslus, neberandi laiko seniems draugams. Taip ir mes, kurį laiką nebendravome, aš susiradau vaikiną, jis merginą. Tačiau po kurio laiko pati pirma parašiau, paklausiau, kaip sekasi. Bendravimas vėl atgijo. Dabar jis pažįsta mano vaikiną, bendrauja su juo, netgi kartu dirba. Aš pabendrauju su jo panele. Ir jokie santykiai neiširo. Mes ir susitinkam dažniau, ir padedam vieni kitiem kuo tik galim.
Taip kad, neabejokit, autore. Galit prieš ateidama jam apie tai pranešti, bet būtinai nueikit. Tikriems draugams nebūtina susiskambinti, susirašyti kasdien, svarbu tausoti, gerbti draugystę ir nepamiršti vienam kito.
O be to, jei nenueisite, užversite save abejonėmis “kas būtų, jeigu būtų”. Gyvename vieną kartą, o ir tikri draugai ne taip lengvai atrandami
