Ats:gyvenimas, nelaiminga meilė, studijos

Aš idealistas, vis dar tikiu.. Nenoriu patikėti tuo kas vyksta, nes tik dėl to dar stūmiuos į priekį.. Jei prarasiu tikėjimą, prarasiu didžiulę dalį savęs.. O šiandienos istorija pasibaigė tuo, jog dar 1diena atidėjau studijų nutraukimą..

Kažkaip atrodo iš tiek pasisakiusių, visos tik smerkiat, nesuprantat, kokia graži meilė kai vaikinas stengiasi, to gražumo.. Tik 2žmonės per visą tą laiką yra pasakę, jog mielai apsikeistų su manim vietomis, jog patirtų tokius gilius išgyvenimus.. O kitas, jog graži tokia kančia, tik gaila jog be tikslė ir nieko nepasieksi… Verčiau jausiu, nei būsiu beširdis su kažkuo ar vienas…