neverta drauges prarast, vien todel, kad ji dabar megaujasi demesiu – zinai kaip tau pasakysiu, jai sunku bus issirinkt ta vieninteli daznai jos issirenka ne itin simpatingus vyrukus, o salia musu paprasuciu iprastai grazuoliukai sukiojas tikiuosi jai pasiseks islaikyti savo verte pries pacia save, nes tas besaikis demesys – nepriveda prie gero – nepriveda as niekad nebuvau grazuole, greiciau ale ta bjauria drauge, bet kap nekeista, mano vyrai visada grazesni buvo uz tu grazuoliu, as niekad neisgirdau NR ir manes niekad nieks nepalikes iki siol dar o joms kitaip…nes jos tieisog prarado gabuma blaiviai issirinkt – eme bet ka, kas pasiule zenytis, o vyrai grazuolems retai siulo tai, nebent ji jam tik kaip sugulove reikalinga…bet jos irgi sensta, kazkada ju vietas pakeicia jaunenes, jei prie tokiu vyru jos lieka jei gera drauge – neprarask…svarbu patikima butu, svarbu patikima
ir princesems krenta karunos..ir dazniau, nei mums, nes mes kai uzsimaunam jas – tai visam gyvenimui …
