Jūs vis dar kartu, bet niekas nesikeičia? Pirmiausia turėtum pažvelgti pati į save. Neužmigai? Vis dar kuri ateities planus ir bandai judėti į priekį? Tuomet problema greičiausiai yra jame. Standartinis tavo vyruko vakaro scenarijus su sumuštiniu ir televizoriaus pulteliu rankoje nieko gero nežada. Na, priversi jį bent kažkiek pasijudinti, bet kas iš to, jeigu čia tau, o ne jam to reikia? Jis visai nenori judėti į priekį, o kiek dar laiko tu iššvaistysi trepsėdama vietoje?

O kaip judviem sekasi miegamajame? Gal prieš kokį šimtmetį moterų vieta ir buvo kažkur tarp virtuvės ir vaiko kambario, todėl jos tik tyliai nurydavo karčią piliulę, pavadinimu „kas tas orgazmas“, bet laikai tai nebe tie. Ir mes nebe tokios. Jie išeina pas jaunesnes, gražesnes, seksualesnes ir niekas nesistebi! Jam nebepatinka ir jis susiranda kitą, o kodėl tu turėtum pasilikti? Tikrai nesakome, kad turi mesti savo vyruką, jeigu jūsų intymus gyvenimas šiek tiek išsiderino, bet vis dėlto, jeigu tau jau įprasta, kad seksas – tik pagal grafiką, nes taip turi būti, o lovoje tu dažniau galvoji „kada jis baigs“ vietoje „taip, dar!“ – gal verta pagalvoti apie permainas?

Gerai, pamirškime lovos problemas ir pagalvokime apie dvasiškesnius dalykus. Ar tavo vyrukas bent jau moka džiaugtis gyvenimu? „Kokia nesąmonė“ – pagalvos dauguma. Visai ne! Tau duotas vienas gyvenimas ir pragyventi jį reikia taip, kad kažkada ateityje anūkai klausytųsi tavo jaunystės istorijų išsižioję. Gali susitaikyti su jo apatiškumu ir burbėjimu, bet jeigu taip pat jis verčia jaustis ir tave – ne, tai tikrai ne tas žmogus, su kuriuo tau verta būti. Kiek dar lauksi? Kol vieną dieną atsibusi ir suprasi, kad gyvenimas jau prabėgo, o gerų emocijų ir prisiminimų – nė kvapo?

Na ir žinoma – pasitikėjimas. Gerai, šiandien tu jam atleidai dar vieną eilinį melą, atleisi ir rytoj. Bet kiek dar esi pasiryžusi klausytis jo išsisukinėjimų ir nesibaigiančių pažadų? Jeigu pasitikėjimo tarp judviejų jau nebėra – santykiai tiesiog pasmerkti žlugti. Ar verta laukti dar metus, kad tuo įsitikintum?

Jei jauti, kad santykiai kliba, tu pavargai ir nori permainų, bet visa tai, ką perskaitei – visai ne apie tavo vyrą, tuomet neskubėk priimti drastiško sprendimo. Galbūt tai tėra dar vienas sunkusis periodas, kurį išgyventi tenka kiekvienai porai. Nenuleisk rankų ir pabandyk į santykius įpūsti šiek tiek aistros

istikruju skaityti yra tikrai idomu, bet manau nei viena mergina nepasirys taip padaryti, nes kaip ir pati rasote visada yra kazkokia viltis tikriausiai, kad kazkas keiciasi, aisku ne pas visus, tiesiog daugelis pristinga drasos padaryti taip kaip cia parasyta, nors numanau kad tokia pora yra kas antra o gal net ir daugiau, bet vistiek labai idomu paskaityti ir tikekimes kad tai galbut kazkam pravers paleisti praeiti kad sutikti geresne ateiti, na o jei ne tai ne, as bent jau del savo santykiu kolkas esu labai laiminga o jei istiks kazskokia krize manau busiu ta kuri vistiek nenores visko taip lengvai mesti, na bet pagyvensime pamatysime

Idomus samprotavimai. Is dalies gal ir tiesa.. susimastymui, kiek esame laimingos. Bet taip pat paziurekime, kiek pacios prisidedame prie savo laimes. Negi viskas priklauso tik nuo kitu? Nuo jo..?

Jauciu agitacija.. moterims pakelti savo isdiduma ir palikti vyrus, kurie kazkuo netinka.

Manau, kiekviena jaucia kaip nori pasielgti. Kita kart ir isvardina vyro erzinancius trukumus, bet nesinori jo palikti, tieisiog intuityviai.. norisi dar buti kartu. Matyt, jeigu moteris butu daug kartu saunesne uz vyra.. gal ja i zmonas butu paemes irgi daug tobulesnis vyras?

Daznai likimas suveda zmones, kur kiekvienas is kito turi ko pasimokyti.. Juk ne visi esame idealus.