po keturių metų stažo, sugebėjau nubraukti uošvienės mašiną išvažinėdama iš kiemo (iš vakaro pastatė ten, kur niekada nestatydavo), ir pasiploviau nebesugebėjau net išlipt apžiūrėti, meldžiausi, kad nieko nebūtų labai baisaus. Nuvažiavusi i vietą visgi sugalvojau, kad reikia pasakyti, nes būtų gėda jei po kurio laiko pamatytų, o aš nutylėjus bučiau. Paskambinau pasakiau, kad man atrodo nubraukiau mašiną sako einu pažiūrėti, ir kaip pamatė, reakcija buvo labai išgąstinga, aš net pati iš baimės, kaip čia kas bus apsiverkiau stoviu, verkiu sakau sumokėsiu už tvarkymą po to ji pavalė nuo tos arkos dulkes, ir pasirodo ten vos vos įbrėžta, pradėjo mane raminti, kad ten vos matos, tik dulkės daugiau nusibraukė ir atrodė, kad labai daug
(nežinomas) (archyvas)
