Atsiprašau, ponia, bet čia ne senovinis pavyzdys, o elementariausias etiketas… ir šių dienų…
Autore, kai su savo vyru pradėjome draugauti, jis visada pasisiūlydavo sumokėti, bet niekada jam neleisdavau, nes abu gyvenom iš tėvų kišenės. Po poros metų, kai susiradau darbą, būdavo, kad aš jį vaišindavau. Dar po metų, kai jis susirado darbą, tada jis mane vaišindavo. O po kokių 5 metų draugystės net nebeatkreipdavom dėmesio, kas moka… Tiesiog, kam arčiau ir greičiau išsitraukt piniginę, tas ir moka. Susituokus, mano atlyginimas man (nes jis kelis kartus mažesnis už vyro), o iš jo atlyginimo visa kita. Aišku, niekada neskaičiuoju pinigų, jei iš savo atlyginimo tenka nupirkti vyrui rūbą, išnuomoti kokį butuką su džiakuzi kokiai progai ar nupirkti bilietus į koncertą. Tuo tarpu vyras man net išėmė banko VIP kliento kortelę nuo savo sąskaitos ir primygtinai liepė naudotis. Tačiau savo poreikius pilnai patenkinu ir iš savo atlyginimo.
