Pas mus vienas biudzetas, neskirstom kieno kiek pinigu, turim viena vieta i kuria dedam visus turimus pinigus ir kiek kam reikia tiek pasiima, esam susizadeje, gyvenam jo nuosavam bute.

Na, mes su vaikinu gyvenam 5 metus kartu. Nuo pat pradžių nusprendėm, kad finansai bendri, kas kaip gali, tas taip prisideda prie šeimos biudžeto, kas turi pinigų kai kažko reikia, tas ir perka. Ir puiku iki pat šiol.

o kiek jums metu? kaip ilgai kartu? abu dirbat/nedirbat?

Man 21, jam 23. Jis dirbantis, o aš kol kas ne, planuoju apsigyvent pas jį tada kai darbą rasiu, nes išlaikyte tikrai būt nenorėčiau, nepatinka net kai jau nuperka šokoladą kokį

Kartu 9mėn.

kiekvienas gaunam savo algas, ko reik asmeniškai (rūbus, kurą, mokesčius baudas, pramogos atskirai ) apsimokame patys. Už butą, mokesčius per pus.

O už maistą ir bendras pramogas neskaičiuojam kieno geresnė nuotaika ir pilnesnė piniginė tuo metu tas ir sumoka už keliones dažniausiai perpus, bet kadangi dažnai mano iniciatyva tai būna aš už abu moku.

O tas dėjimas į krūvą kaip atrodytų nesuprantu niekaip juk yra algos, įmonės pinigai asmeninės, pinigai skirti sveikatai ir pan, taupomosios sąskaitos. Kaip čia sumetat į vieną vokelį ir abu iš jo imat? ar čia tos narės sako kad bendri pinigai kurios neturi jokių pajamų ir viską jama iš vyrų? na tieisog labai įdomu

Finansai bendri, aišku nededam pinigų į vieną krūvelę ir paskui iš jos vis pasiimam Jo pareiga sumokėti už komunalinius, mano už nuomą, o jau toliau kaip išeina taip, tai aš moku, tai jis. Karts nuo karto vis pasidomim kiek pinigų turim ir tiek. Esam atsidarę bendrą kaupiamąją sąskaitą ir kas lieką nuo praeito mėnesio algos viską ten permetam ir gyvenam iš naujos algos

Mes abu dirbantys. Kadangi abiejų algos nedidelės turim bendrą biudžetą. Gaunam sąskaitas apmokam,nuomą, mokslą ir kt. apmokam ir tiek. Tokio vokelio neturim, abu žinom vienas kito pin kodus ir pan.

Na supratau bet vis tiek man kažkaip būtų nepriimtina, juk algos dažniausiai skirtingos, poreikiai irgi, pvz moterims reikia daugiau skirti savęs priežiūrai, vyrams verslo idėjoms ir plėtojimui ir pan.. Na nebent tikrai pajamos labai mažos gal tada laisvės nelieka tos “asmeninės piniginės” kaip vadinu.

Nors pati ir kaip daug mažiau uždirbau tiesiog sumažinus buvau savo poreikius,o ne ėmiau iš vyro piniginės ir prašinėjau, kažkaip man nepriimtina būtų savo poreikiams iš kito imti…

jo mums gaunasi bendrai gal 1500 į rankas. Nuoma,mokslas, komunaliniai nemažai atsieina, o kas lieka maistui. Tai tiek ir tų poreikių

Susižadėję, abu dirbantys. Pasiskirstom kas mažiau pinigų gauna tas moka už maistą, butą, benziną o visą kitą rūbai, daiktai bendrai

pas mus nuo pat pradžių bendras biudžetas. o viskas atrodo maždaug taip: vyras gavęs algą atsideda už butą ir taupymui, aš sumoku paskolą, už telefonus, už transportą. Iš kitų pinigų perkame ko mums reikia ir mokame iš tos piniginės, kuri po ranka. Niekad nei vienas nepriekaištavom, kad vienas išleidžia daugiau, kitas mažiau. Kažko reikia – prašom, galima bet kada nusipirkti.

Čia, matyt, kaip kam. Aš iš mudviejų esu taupesnė, uždirbu daugiau ir visada, kiek pamenu, taip būdavo, antra pusė dažniau turi grynųjų, aš – visuomet “elektroninių” pinigų. O va poreikiai mūsų vienodi – technika, mašinos, audio aparatūra, internetas, www projektai tai vėl – prasmės skirstytis kažko kažkur nereikia. O jeigu man reikia kažkam pinigų slaptam, dovanai ar kam, tiesiog visus papildomus gaunamus atsidedu ir susikaupiu. Paprasta. Ir kažkaip nesijaučia jokia “finansinė nelaisvė”

na bet čia nėra bendri pinigai bendra piniginė tai viena sąskaita ar vieni grynieji sudedami į krūvą o jeigu dalinatės tai čia asmeniniai bet naudojami bendriem poreikiem, kitaip ir neįmanoma

pas mus mokesciai per pus, maistas kaip kada, kadangi abu ant skirtingu dietu sedim, tai buna kad atskirai maista perkames, mama saipos, kad gyvenam kaip kambariokai o asmeniniams pirkiniams kiekvienas naudojames savo pinigais nenoreciau is bendros kruvos imt ir jam atsiskaitinet “brangusis, pasiemiau 10lt ant tamponu ir 50 ant depiliacijos…”