(nežinomas) (archyvas)
As irgi tingiu. Nieko nenoriu daryt. Tyngiu mokytis, viskas suniui ant uodegos eina, 3 prastus pazymius gavau, bet kazkaip net tyngiu nervuotis del ju net bendraut nebesinori, tos pacios drauges pradeda erzint, norisi tik uzsiklot su kaldra, ir pragulet kiaura diena lovoj. Visiska apatija viskam. Bet jau baisu darosi, bijau kad neiisivaryciau kokios rimtos depresijos is kurios paskui visa gyvenima neissikapstysiu. Atrodo viena dienui, paziuriu i veidrodi, pagalvoju “tu apgailetina”, tada kelias dienas pagyvenu ale aktyviai, bet galvoje vistiek sukasi mintys kokia viso to prasme. Vis viliuosi, kad cia tik juodas laikotarpis mano gyvenime, anksciau buvau visiskai kitokia.
