Na, situacija iš tiesų kiek sudėtinga… Šiaip jei nori- viskas įmanoma, ir gerai mokytis, ir dirbti. Laisvalaikio gal ir nebus labai daug, bet kas iš to šlaistymosi pakampiais… Šiaip su tavo minėtom pajamom tikrai įmanoma išgyventi… Aišku, nesvajok, kad gyvensi viena 1 kambario bute Jeito nori, tai gali pamišt Univerai ir kolegijos vargingesnių studentų tikrai nepalieka bėdoje, tiesiog reikia eiti, prašyti, nebijoti, ir pašalpų skiria, ir apgyvendinimui lengvatų duoda. Aišku, nereiškia, kad valgysi kasdien kavinėse po 3 kartus, bet tikrai nebadausi. Šiaip galiu pateikti realų pavyzdį. Viena pažįstama studijuoja mediciną. Situacija šeimoj- tikrai sunki, be jos 2 nepilnamečiai vaikai auga. Tėtis miręs, mama turi neįgalumą, tad gauna už jį apie 400 ir augina gyvulius. Sveikata prasta, tad jų ten ne marios ir kaip suprantu prisiduria prie tų kelių šimtų tik litą kitą, iš kurių didžioji dalis tenka vaistams. Tai va, bet finansiškai kiekvieną mėnesį ji labiau apsirūpinusi nei nemaža dalis mano draugų, kuriuos išlaiko tėvai. Gyvena bendrabutyje, kadangi neturi tėčio, yra socialiai remtina ir t.t., už bendrabutį moka tik 50 Lt. Mokosi nemokamai, knygos nemokamos, žodžiu, studijoms išlaidos minimalios. Gauna stipendiją 200 berods ir tą vadinamą našlaičio pensiją 180, + socialinę stipendiją iš savivaldybės. Ji siekia gal 300 ar 400, tiksliai nepasakysiu, tik tiek, kad ją moka tik iki 3 kurso. Ir jei jau eini dirbti, tai tą stipendiją prarandi…Na tai žodžiu, ji tikrai labai neprastai verčiasi, ir rūbų nusiperka, ir pietus kasdien valgykloje pavalgo ir šiaip parduotuvėj ne vien bomžpaketus perka.
O šiaip tai labai siūlyčiau gap year. Ir kas per mintys, kad ”gal jau nebenorėsiu mokytis?”… Jei bus tokia mintis, tai bravo, vadinasi ir nereikia tau tų studijų. O jei tikrai nori mokytis, jei tau to reikia, tai tas noras tikrai niekur nedings nei per tris, nei per penkis metus. Juolab, kad ir per tuos vienus metus gali užsidirbti tiek, kad paskui pasitaupydama visus metus išgyventum.
O jei šivažiuosi į Daniją, tikrai bus dar sunkiau, nenorėsi tu ten mokytis, kai reikės darbe arti, būsi eilinė juodadarbė, gausi tikrai ne milijonus, o pragyventi ten oi kiek daug reikia…
Ir dar vieno dalyko nesuprantu. Kodėl būtent Danija? Dėl to, kad tai tau svajonių šalis? Kad kažkokiam suš…am reitinge ji pirmoj vietoj pagal laimingų ar tai geriausiai gyvenančių žmonių skaičių. Nebūk naivi. Gerai ten danams, tik ne lietuviams juodadarbiams, kalbos nemokantiems ir eilinius darbus dirbantiems. Kaip suprantu, net nežinai, nei kur dirbtum, nei ką, tad jei ten nuvažiavusi ruošiesi ieškotis darbo, tai tu per tą laiką tiek pinigų išleisi, kad dar nepradėjus darbo jau namo norėsi. Į užsienį važiuoti tik tada- kai žinot kur dirbsi, ką dirbsi ir kur gyvensi… Paskui taip ir būna, kad prašo atsiųst pinigų bilietui namo…
