Na, visų pirma su akinias. Antra – pabertas. Trečia, šviesūs, man visuomet labiau patikdavo tamsūs. Ketvirta, sudėjimas nelabai. Nu žodžiu niekas man neįtinka ir viskas Ir nieko negaliu sau padaryti. Gaila būtų dabar viską nutraukt kai jau esu suteikus jam vilčių ir kai jis taip dėl manęs stengias. Ir žinau, kad pavydėčiau, jei susirastų kitą. Ir jis nėra pirmas pasitaikęs, kaip kažkas minėjo. Jau seniai nejaučiau tokio rūpesčio iš vyriškos pusės, visi man kaip ožiai pasikėlę atrodė. Tiesiog manau kad po visų išdavysčių ir skausmo, kurias man teko patirt, yra sunku pradėt kažką su kitu žmogum, kad ir koks jis bebūtų. gal būtent tai mane ir stabdo ir prisigalvoju visko..todėl manau palaukt gal kas pasikeis, gal prisileisiu anksčiau ar vėliau…
